Kiekvieną žiemą, kai lauke spaudžia šaltukas, o bute termometras retai rodydavo daugiau nei 19 laipsnių, aš jau būdavau apsitūlojusi dviem vilnoniais megztiniais ir stora skara. Tačiau mano teta Zita ramiai sėdėdavo prie lango vilkėdama tik lengvą palaidinę. Jos ramybė ir atsparumas šalčiui man visada atrodė kaip savotiška magija. Ilgai maniau, kad tai tiesiog amžiaus ypatybė – galbūt vyresni žmonės kitaip adaptuojasi prie vėsos?
Prieš kelerius metus neištvėrusi paklausiau tiesiai: „Teta, kaip jūs nešąlate?“. Jos atsakymas mane pribloškė savo paprastumu. Paaiškėjo, kad visa paslaptis slypi ne užgrūdintame kūne, o tame, ką ji suvalgydavo kiekvieną vakarą prieš eidama miegoti.
Kodėl vieni dreba iš šalčio, o kiti mėgaujasi vėsa?
Mūsų kūno temperatūrą reguliuoja sudėtingas mechanizmas: medžiagų apykaita, kraujotaka ir hormonų sistema. Kai šie procesai veikia sklandžiai, organizmas pats generuoja pakankamai šilumos, kad palaikytų komforto būseną net ir vėsesnėje aplinkoje.
Problema ta, kad dažnas iš mūsų nesąmoningai „užgesiname“ savo vidinį šildytuvą. Valgome netinkamus produktus, kurie organizmą vėsina, arba darome per ilgas pertraukas tarp valgių. Teta Zita intuityviai atrado tai, ką šiandien patvirtina dietologai: tam tikri produktai sukelia termogenezę – procesą, kurio metu virškinant maistą išsiskiria šiluma.
Trys riešutai, veikiantys kaip natūralus radiatorius
Pagrindinis tetos Zitos ginklas prieš žiemą buvo migdolai, pistacijos ir graikiniai riešutai. Ji kiekvieną vakarą suvalgydavo nedidelę saują – apie 30 gramų šio mišinio.
Šie riešutai pasižymi unikaliu sveikų riebalų, baltymų ir skaidulų deriniu. Skirtingai nei cukrus, kuris suteikia staigų, bet trumpą energijos šuolį, riešutai užtikrina lėtą ir pastovų energijos išsiskyrimą. Tai reiškia, kad jūsų kūnas lieka šiltas kelias valandas po užkandžio. Be to, juose esantys junginiai padeda nusiraminti ir geriau pailsėti naktį.
Pusryčių dubenėlis, šildantis iki pat pietų
Ryto ritualas taip pat buvo svarbus. Teta visada rinkdavosi šiltą avižinę arba miežinę košę. Visagrūdžiai produktai turi daug skaidulų, kurios lėtina gliukozės patekimą į kraują, todėl energija (ir šiluma) gaminama tolygiai, be staigių nuosmukių, kai pradedame drebėti.
Patarimas: virti košę rekomenduojama su pienu (augaliniu arba gyvūniniu), o efektą sustiprinti žiupsneliu cinamono ar imbiero miltelių. Tai dar labiau suaktyvina kraujotaką.
Slaptas „dviejų ingredientų“ derinys prieš miegą
Tačiau didžiausia paslaptis buvo teta Zitos vakarinis desertas: bananas su trupučiu tarkuoto imbiero. Šis derinys veikia dvejopai:
- Bananas: jame esantis vitaminas B6 ir magnis palaiko skydliaukės veiklą, kuri yra pagrindinis kūno metabolizmo ir temperatūros reguliatorius.
- Imbieras: jis plečia kraujagysles ir gerina periferinę kraujotaką. Būtent todėl šiluma greitai pasiekia rankas ir kojas – vietas, kurios žiemą šąla pirmiausiai.
Išbandykite patys: šildantys receptai
Vakarinis užkandis:
Maža sauja (30 g) riešutų mišinio, supjaustytas bananas ir žiupsnelis šviežiai tarkuoto imbiero. Galite pabarstyti cinamonu.
Šildantys pusryčiai:
Šilta avižų košė su graikiniais riešutais ir banano griežinėliais, virta su pienu.
Popietinė pauzė:
Keletas migdolų ir puodelis šiltos imbierinės arbatos.
Svarbu nepamiršti, kad porcijos turėtų būti nedidelės. Per didelis maisto kiekis priverčia organizmą visą energiją skirti virškinimui, o ne šilumos gamybai, todėl galite pasijusti apsnūdę ir netgi pradėti šalti.
Megztinis tik sulaiko tą šilumą, kurią jūsų kūnas jau spėjo pagaminti. Tačiau jei „vidinė krosnis“ neveikia, jokie sluoksniai nepadės. Teta Zita tai suprato be mokslinių vadovėlių – ji tiesiog klausėsi savo kūno. Dabar, kai ir aš į savo racioną įtraukiau šiuos paprastus produktus, pagaliau nustojau drebėti kiekvieną žiemos vakarą ir galiu mėgautis jaukumu be penkių sluoksnių drabužių.
Komentarai