Kai kaimynė Daiva prieš trejus metus po savo langais pasodino pirmąsias petunijas, niekas net nenutuokė, kad šie ryškūs žiedai taps vietinių apkalbų epicentru. „Tu ką, nori viena likti?“ – tiesmukai rėžė kita kaimynė, vos pamačiusi raudonais žiedais nusėtus vazonus prie Daivos durų. Daiva tąkart tik nusijuokė, tačiau praėjo treji metai, o ji vis dar vieniša. Tuo tarpu petunijos po jos langu žydi vešliau nei bet kada anksčiau.
Mistika ar sutapimas: Kodėl petunijos vadinamos „išsiskyrusios moters gėlėmis“?
Liaudies išmintis ir prietarai dažnai turi gilias šaknis, siekiančias mūsų močiučių laikus. Pasirodo, visoje Rytų Europoje paplitęs įsitikinimas, kad petunijos yra „vienatvės augalai“. Tikima, kad jos tarsi kempinės siurbia namų šilumą ir emocinę energiją, sukurdamos barjerą naujiems santykiams užsimegzti.
Ką simbolizuoja jų prigimtis?
Senoliai sakydavo, kad petunijų charakteris primena trumpus ir audringus romanus. Jos sužydi staiga, stulbinančiu grožiu, tačiau vos pajutusios priežiūros trūkumą – akimirksniu nuvysta. „Ypač pavojingos raudonos ir purpurinės spalvos gėlės, nes jos namuose stiprina emocinę įtampą ir provokuoja konfliktus“, – kadaise mokė močiutės.
Mokslinis požiūris: Ką apie tai mano floristikos ekspertai?
Išgirdusi šią istoriją, patyrusi floristė tik gūžtelėjo pečiais. Jos teigimu, petunijų „mistika“ yra tiesiogiai susijusi su jų botaniniais poreikiais. Tai vienos reikliausių gėlių, kurioms reikia nuolatinio dėmesio, todėl jų būklė tiesiogiai atspindi namų šeimininko užimtumą ar dvasinę būseną.
Tikrosios priežastys, kodėl petunijos žūsta:
- Vandens trūkumas: Petunijos nepakenčia sausros. Vos viena praleista laistymo diena karštą vasarą gali tapti lemtinga.
- Išeikvotas dirvožemis: Šios gėlės yra „alkanos“ – be reguliaraus tręšimo žiedai smulkėja ir blunka.
- Kenkėjų antpuoliai: Amarai tiesiog dievina sultingus petunijų stiebus.
- Saulės stygius: Pavėsyje šios gėlės išstypsta, tampa negražios ir nustoja džiuginti spalvomis.
Floristės nuomone, prietaras galėjo gimti iš paprastos logikos: kai žmogus išgyvena sunkų laikotarpį ar asmenines dramas, gėlių priežiūra lieka paskutinėje vietoje. Petunijos, būdamos jautrios, nuvysta pirmosios, taip tarsi „patvirtindamos“ artėjančią nelaimę.
Alternatyvos tiems, kurie nenori rizikuoti
Jei vis dėlto širdyje kirba abejonė, tačiau norite gražaus balkono ar darželio, floristė pataria rinktis „saugesnius“ augalus:
- Levandos: Jos laikomos visiška petunijų priešingybe. Levandos ramina, valo erdvę ir daugelyje kultūrų simbolizuoja ištikimybę bei harmoniją.
- Ramunėlės ir rožės: Tai klasikiniai meilės ir šeimos gerovės simboliai.
- Jurginai: Asocijuojasi su stiprybe ir ilgaamžiškumu.
Kaip prižiūrėti petunijas, kad jos netaptų „blogu ženklu“?
Jei nusprendėte nepaisyti prietarų, štai keli auksiniai patarimai, kad jūsų petunijos žydėtų iki pat šalnų:
1. Laistykite išmintingai
Geriausia tai daryti anksti ryte, pilant vandenį tiesiai ant žemės, vengiant sušlapinti lapus ir žiedus.
2. Tręškite kas dvi savaites
Naudokite skystas trąšas žydintiems augalams – tai suteiks jiems jėgų formuoti naujus pumpurus.
3. Nebijokite genėti
Vidurvasarį, kai petunijos ištįsta, nebijokite jų patrumpinti trečdaliu. Nors kelias savaites jos atrodys kukliau, vėliau sužels dvigubai tankiau.
O kaip gi kaimynė Daiva? Sutikta kieme ji tik šyptelėjo: „Jei būsimas vyras išsigąs mano gėlių, vadinasi, jis tiesiog ne man skirtas“. Galbūt ji teisi – prietarai turi galią tik tada, kai patys jais tikime. O kol kas jos petunijos švyti ryškiausia raudona spalva, primindamos, kad grožis reikalauja ne magijos, o paprasčiausio dėmesio ir meilės.
Komentarai