Vilkaviškio rajono savivaldybė: 7 iš 10 gyventojų klysta

Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų pastangos džiugina, bet kokybė šlubuoja

Lietuvos gyventojai vis aktyviau rūšiuoja atliekas – naujausia gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad pakuočių atliekas visada arba dažnai rūšiuoja net 76 proc. šalies gyventojų. Tai džiuginantis rezultatas, nes visada rūšiuojančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais.

Tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybės ir kitų regionų atliekų tvarkymo praktika atskleidžia ir kitą medalio pusę: rūšiavimo kokybės trūkumą. Kontroliniai patikrinimai parodė, kad kai kuriose savivaldybėse pakuočių konteinerių užterštumas vis dar siekia 50 proc. Tai reiškia, kad gyventojai nuolat painioja, kas yra pakuotė, o kas – gaminys ar daiktas.

Kur gyventojai klysta dažniausiai?

Pagrindinė klaida – tai pakuotės ir daikto atskyrimas. Daugiau nei pusė (65 proc.) respondentų klysta spręsdami, kur dėti daiktus, o ne pakuotes.

Dažniausios rūšiavimo klaidos, kurios didina konteinerių užterštumą:

Krištolas ir porcelianas: 65 proc. apklaustųjų krištolinę vazą ar porcelianinius indus klaidingai mestų į stiklo konteinerį. Tačiau krištolo atliekų šalinimas negali vykti su stiklo pakuočių srautu, nes jų cheminė sudėtis yra kitokia. Tokios atliekos netinka perdirbimui ir turėtų keliauti į stambiagabaričių atliekų aikštelės.

Apie tai, kur tiksliai turi keliauti krištoliniai gaminiai ir kitos nepakuotės, plačiau galite sužinoti čia: Radviliškio rajono savivaldybė: Daiktų ir pakuočių klaida – kur išmesti krištolinę vazą?

Plastikiniai žaislai: Lygiai tiek pat – 65 proc. respondentų – senus plastikinius žaislus mestų į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Žaislai nėra pakuotė, todėl jie taip pat privalo keliauti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.
Sulūžę akiniai: Rūšiuojant akinius, tik 40 proc. apklaustųjų elgtųsi teisingai ir mestų juos į mišriųjų atliekų konteinerį. 32 proc. rinktųsi plastiko, o 21 proc. – stiklo pakuočių konteinerius.

„Nors viena vertus apklausos rezultatai džiuginantys – rūšiuojančių dalis yra pakankamai didelė ir auganti, tačiau vis dar nėra rūšiuojama tinkamai ir kokybiškai. Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės dažnai painioja, kas yra pakuotė, o kas – gaminys ar daiktas“, – komentuoja ekspertai. Tuomet viskas, kas pagaminta iš plastiko ar stiklo, automatiškai metama į pakuotėms skirtus konteinerius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra esminis skirtumas tarp pakuotės ir daikto ir kodėl šis atskyrimas toks svarbus perdirbimo kokybei?

Pagrindinė klaida, dėl kurios Vilkaviškio ir kitų savivaldybių konteineriai užteršiami, yra pakuotės ir daikto (gaminio) painiojimas. Pakuotė yra skirta apsaugoti, transportuoti ar pristatyti gaminį (pvz., stiklo indelis nuo uogienės), o daiktas – tai pats gaminys (pvz., krištolinė vaza, puodelis ar plastikinė kėdė).

Šis atskyrimas yra kritinis, nes daiktai, ypač krištolas ar porcelianas, turi kitokią cheminę sudėtį nei standartinės pakuotės. Pavyzdžiui, krištolą sumaišius su stiklo pakuočių srautu, visa perdirbimo partija yra užteršiama ir tampa neperdirbama atlieka.

Jei negalima krištolinės vazos ar plastikinių žaislų mesti į pakuočių konteinerį, kur tiksliai turi keliauti tokie nepakuočių gaminiai?

Daiktai ir gaminiai, kurie nėra pakuotės ir netelpa į buitinių atliekų konteinerį, privalo keliauti į stambiagabaričių atliekų aikšteles (SAA). Tai apima:

Krištolą ir porcelianą: Dėl skirtingos cheminės sudėties.
Plastikinius žaislus: Kadangi jie nėra pakuotė.
Senus veidrodžius, langų stiklą, sulūžusius akinius.

SAA aikštelėse užtikrinamas tinkamas tokių kompleksinių atliekų surinkimas ir, jei įmanoma, nukreipimas specializuotam perdirbimui arba saugiam šalinimui.

Kokia reali rizika kyla, kai pakuočių konteinerių užterštumas, kaip Vilkaviškyje, siekia 50 proc. lygį?

50 proc. užterštumas reiškia, kad pusė surinkto srauto yra netinkama perdirbimui. Tai sukelia dvi pagrindines problemas:

Ekonominiai nuostoliai: Užterštas srautas praranda savo vertę ir dažnai keliauja į deginimą ar sąvartynus kaip mišrios komunalinės atliekos. Tai didina savivaldybės ir galiausiai gyventojų atliekų tvarkymo išlaidas.
Aplinkosauginiai tikslai: Sumažėja realiai perdirbtų medžiagų kiekis, o tai lėtina Vilkaviškio rajono savivaldybės ir visos šalies įsipareigojimus siekti aukštesnių perdirbimo normų.

Kur Vilkaviškio rajono gyventojai gali rasti tikslią informaciją apie stambiagabaričių atliekų aikšteles (SAA) ir kokiais šaltiniais naudotis esant abejonėms?

Gyventojams, kurie abejoja dėl tam tikrų daiktų rūšiavimo (ypač po generalinio valymo ar remonto), reikėtų kreiptis į regioninį atliekų tvarkymo centrą – Vilkaviškio rajone tai yra UAB Sūduvos atliekų centras. Jų svetainėje pateikiami adresai ir darbo laikas.

Taip pat svarbu sekti Vilkaviškio rajono savivaldybės skelbimus, nes periodiškai organizuojamas mobiliųjų atliekų surinkimas, leidžiantis patogiai atsikratyti tokių daiktų kaip krištolas, porcelianas ar seni žaislai.