Vilniaus gyventojai kelia butų biudžetą virš 150 tūkst. eurų

Pagal ELTA paskelbtą Darnu Group ir „Spinter tyrimų” apklausą 48 proc. Vilniaus gyventojų, kurie per pastaruosius metus jau įsigijo arba artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą, įvardijo biudžetą didesnį nei 150 tūkst. eurų. Prieš dvejus metus tokį planą turėjo 42 proc. Respondentai kalba apie realius pasirinkimo prioritetų pokyčius, o ne apie baigtus sandorius, todėl šis duomenų pjūvis rodo kryptį, o ne vienareikšmę pardavimų statistiką.

Kainos rėžių poslinkis matomas ir konkrečiais procentais

Būsto vertės segmentas	2026 m. / prieš 2 metus
Iki 100 tūkst. €	15% / 20%
101–150 tūkst. €	32% / 36%
151–250 tūkst. €	31% / 28%
251–300 tūkst. €	12% / 9%
Virš 350 tūkst. €	5% / 5%
Daugiau kaip 150 tūkst. € (bendra)	48% / 42%

Skaičiai rodo, kad vartotojų pasiklydimas žemesniuose segmentuose mažėja: iki 150 tūkst. € planuoja jau 47 proc., kai prieš dvejus metus jų buvo 56 proc. Didėja ne vien brangesnių objektų dalis, bet ir pačių segmentų gylis: 151–250 tūkst. ir 251–300 tūkst. grupėse matyti atitinkami +3 proc. punkto pokyčiai. Tai patvirtina, kad „prieinamo biudžeto“ riba plečiasi, nors tai nebūtinai reiškia, kad realus įperkamumas gerėja ar finansavimas lengvesnis.

Naujesnis būstas tampa įprastesniu kriterijumi

Naujos statybos būstą planuoja įsigyti 36 proc. apklaustųjų, senos statybos atveju domisi 29 proc., dar 35 proc. svarsto abu variantus. Mykolas Čiplys pažymi, kad pirkėjų pasirinkimą lemia ne tik naujumas, o ir eksploatacinės išlaidos, energinė klasė, erdvinė planavimo logika bei aplinka. Tokiu požiūriu brangesnis butas nebūtinai suvokiamas kaip brangesnis eksploatacijai; jis gali atrodyti ekonomiškesnis per visą naudojimo ciklą.

Tas pats modelis dera su platesniu tendencijų kontekstu, kuriame Vilniuje stiprėja gyvenimo kokybės kriterijai prieš vien kainą. Šis poslinkis ypač svarbus toms šeimoms, kurios renkasi tarp kompaktiško būsto ir geresnės aplinkos, nes skaičiuoja ne tik „kiek kainuos šiandien“, bet ir „ką kainuos po metų“.

Ką rodo pokyčiai namo ieškantiems pirmą kartą

27 proc. respondentų tikslina, kad dabar renka didesnį plotą, 19 proc. – būstą arčiau centro. Kartu matyti ir priešinga kryptis: 18 proc. svarsto mažesnį būstą, o 16 proc. svarsto toliau nuo centro esančius variantus. Šis „splitas“ rodo, kad rinkoje auga ne vienas, o keli realūs poreikių modeliai: vieni prioritetą teikia erdvei ir įvaizdžiui, kiti – logistikai ir galimam biudžeto pritempimui.

Svarbi detalė apie pensijų fondus: šis veiksnys padarė įtaką sprendimui tik penktadaliui gyventojų, tad apie masinį „fondų šuolį“ rinkoje pagrindas dar menkas. Šis tyrimas vis tiek nesako, kiek būsto pirkėjai realiai sumažins ar padidins mėnesinį įnašą į banką, bet padeda kalbėti apie tai, kaip reikia anksti tikslinti planus, jei tikslinis objektas perkeliamas į 151 tūkst. € ir didesnę zoną.

Mykolas Čiplys perspėja: brangesnis variantas tampa prioritetas ne tik dėl kainos, bet ir todėl, kad vartotojai įkainoja energiją, aplinką ir ilgesnės eksploatacijos patogumą.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Kaip tikrintas turinys

Informacija suformuota pagal ELTA paskelbtą Darnu Group tyrimo suvestinę ir pateikiama su aiškiu ribojimu, ką šie duomenys gali ir ko negali įrodyti.

Patikros

Lyginti skaičiai pateikiami pagal Darnu Group / Spinter tyrimo procentinius segmentus: iki...
Patvirtinta tyrimo masto sąlyga: apklausoje dalyvavo 505 Vilniaus gyventojai.
Panaudoti cituoti autoriaus sakiniai priskirti Mykolui Čipliui, o ne pateikiami kaip bendr...
Korektiškai atskirtas skirtumas tarp vartotojų ketinimų ir realių įsigijimų.

ELTA Nepriklausomas tikrinimas