Aplinkos apsauga ir aplinkosauginis švietimas – tai sritis, kurioje Vilniaus miesto gyventojai demonstruoja itin didelį išradingumą. Kiekvienas gali prisidėti prie švaresnio, žalesnio miesto, o vilniečiai tai daro itin išradingai: vidury miesto daržininkauja, taiso ir antram gyvenimui prikelia naudotus žaislus, naktį gaudo invazinius vėžius ar organizuoja aplinkos tvarkymosi talkas.
Šiuo metu sostinėje baigti įgyvendinti 18 aplinkosauginio švietimo projektų, kurių finansavimui buvo skirta beveik 70 tūkst. eurų, ir kurie į veiklą įtraukė apie 9200 vilniečių. Šie skaičiai atspindi realų pokytį, kurį aktyvūs miestiečiai kuria Vilniuje.
4 prioritetai, keičiantys miestą
Kasmetinis Aplinkosauginio švietimo projektų konkursas skatina organizacijas, bendruomenes ir ugdymo įstaigas atsigręžti į savo aplinką, ją pažinti ir saugoti. Šių metų konkursas buvo orientuotas į keturias prioritetines sritis, kurios stiprino Vilniaus, kaip Europos žaliosios sostinės, vaidmenį:
- Biologinės įvairovės pažinimas per gyvybės koridorių temą mieste.
- Miesto sodininkystės revoliucija.
- Daiktų pakartotinis naudojimas, stiprinant žiedinės ekonomikos principus. (Apie tvarumą ir kūrybą Lietuvoje daugiau sužinosite čia: Radviliškio rajono savivaldybė: Kūryba ir tvarumas susijungė unikaliame projekte).
- Žaliojo paveldo įprasminimas.
Nuo ekologinio ūkininkavimo iki lietaus vandens surinkimo
Projektai apėmė plačias temas, nuo praktinio ūkininkavimo iki miesto istorijos pažinimo. Trakų Vokės dvaro sodyboje dalyviai susipažino su ekologiško ūkininkavimo principais, kartu su moksleiviais sodino, augino ir puoselėjo bendruomenės daržą bei sodą, o rudenį viską vainikavo tradicinė „Obuolinių“ šventė.
Vilniaus senamiesčio agentūros projektas „Vilniaus senamiestis – žaliosios sostinės DNR“ pakvietė pažvelgti į miestą plačiau: per atviras paskaitas ir žygius nagrinėta Vilniaus geologinė sandara, istorinių sodų ir želdynų paveldas, gamtos ir žmogaus sąveika bei miesto bioįvairovė. Gamtininkas Žymantas Morkvėnas kalbėjo apie bioįvairovę mieste, o Marius Čepulis supažindino su Vilniaus gyvūnija. (Panašios iniciatyvos vyksta visoje Lietuvoje: Šiaulių rajono savivaldybė: „Spindulėlis“ moko vaikus tausoti gamtą ir vandenį).
Antakalnyje, prie „Miesto laboratorijos“, atnaujintas atviras edukacinis daržas ir sodas tapo pavyzdžiu, kaip net mieste galima daržininkauti. Čia įrengta lietaus vandens kaupimo ir laistymo sistema, bei kompostavimo dėžės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo Vilniaus miesto aplinkosauginio švietimo projektai skiriasi nuo tradicinių iniciatyvų ir kodėl jie sulaukė tokio didelio vilniečių įsitraukimo (9200 dalyvių)?
Vilniaus aplinkosauginio švietimo projektai orientuoti ne tik į informavimą, bet ir į praktinį bendruomenės įsitraukimą ir inovacijas.
Skirdama beveik 70 tūkst. eurų finansavimą, savivaldybė skatina organizacijas, ugdymo įstaigas ir bendruomenes ne tik pažinti aplinką, bet ir aktyviai ją keisti. Didelis įsitraukimas (9200 vilniečių) rodo, kad miestiečiams patrauklios veiklos, atliepiančios keturis prioritetus:
- Biologinės įvairovės pažinimas.
- Miesto sodininkystės plėtra.
- Žiedinės ekonomikos principų taikymas (daiktų pakartotinis naudojimas).
- Žaliojo paveldo įprasminimas.
Kokie konkretūs projektai geriausiai atspindi „žiedinės ekonomikos“ ir „miesto sodininkystės“ principus, paminėtus prioritetuose?
Projektai parodė didelį išradingumą, ypač pabrėžiant praktinę naudą:
- Miesto sodininkystė: Pavyzdžiui, Trakų Vokės dvaro sodyboje dalyviai ne tik susipažino su ekologiško ūkininkavimo principais, bet ir praktiškai puoselėjo bendruomenės daržą bei sodą. Veikla baigėsi tradicine „Obuolinių“ švente, parodančia realų darbo rezultatą.
- Žiedinė ekonomika: Stiprinant pakartotinį daiktų naudojimą, buvo organizuojamos dirbtuvės, kurių metu taisomi naudoti žaislai ir kiti daiktai, taip suteikiant jiems antrą gyvenimą. Šios iniciatyvos tiesiogiai mažina atliekų kiekį ir skatina tvarų vartojimą.
Kaip šie bendruomeniniai projektai padeda Vilniui stiprinti Europos žaliosios sostinės vaidmenį ir koks realus pokytis pasiekiamas?
Šie projektai yra esminė Žaliosios sostinės strategijos dalis, nes jie perkelia aplinkosaugines idėjas iš politikos lygmens į kasdienę praktiką.
Pasiektas realus pokytis – 9200 įtrauktų vilniečių – rodo sėkmingą aplinkosauginio švietimo transformaciją į bendruomeninį veiksmą. Fokusas į biologinės įvairovės pažinimą ir žaliąjį paveldą padeda miestiečiams suvokti, kad tvarumas prasideda nuo nuosavos aplinkos pažinimo ir tausojimo. Vietoje abstrakčių tikslų, miestiečiai gauna galimybę patys prisidėti prie švaresnio ir žalesnio miesto kūrimo.
Kaip Vilniaus gyventojai, organizacijos ar bendruomenės gali prisidėti prie aplinkosauginio švietimo iniciatyvų kitais metais ar rasti daugiau informacijos?
Aplinkosauginio švietimo projektų konkursas yra kasmetinis, todėl gyventojai, ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės skatinamos sekti informaciją apie naują finansavimo etapą.
- Dalyvavimas: Kviečiame sekti Vilniaus miesto savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų (pvz., Vilniaus senamiesčio agentūros) oficialius pranešimus, kur skelbiamos naujos kvietimų teikti paraiškas datos.
- Inspiracija: Net ir nedalyvaujant konkurse, projektai įkvepia asmeninėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, organizuoti mažas tvarkymosi talkas, įsirengti bendruomenės daržą kieme ar prikelti senus daiktus naujam gyvenimui, taip stiprinant žiedinę ekonomiką savo mikrorajone.
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
Komentarai