Lapkričio 5-ąją „Litexpo“ parodų rūmuose jau antrą kartą vyko „EDU Vilnius“ organizuota gerųjų patirčių dalijimosi konferencija. Renginys sujungė daugiau nei 400 švietimo bendruomenės atstovų, kurie skyrė laiką profesiniam tobulėjimui ir intensyviems patirčių mainams. Šis aktyvus šurmulys pabrėžė esminį konferencijos tikslą: sukurti erdvę, kurioje susitinka žmonės, idėjos ir žinios.
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas pabrėžė, kad geriausiai žino, kas veikia švietime, patys pedagogai. „Niekas kitas geriau negali pasakyti, kas iš tiesų veikia švietime, nei pačios mokyklos ir darželiai. Gerųjų pavyzdžių dalijimasis motyvuoja ir įkvepia veikti“, – sakė V. Mitalas, džiaugdamasis, kad šimtai Vilniaus ir ne tik mokytojų aktyviai dalyvavo. Tai tapo puikia platforma „Pedagogų profesinis tobulėjimas“ iniciatyvai.
Pagrindinės konferencijos temos ir idėjos
Kaip ir pernai, šių metų konferenciją sudarė trys pagrindinės temos-erdvės, aprėpiančios aktualiausius švietimo iššūkius:
- Pilietiškumas ir atsparumas.
- Šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas.
- Ikimokyklinis ugdymas.
„EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė pažymėjo, kad nors temos skirtingos, jos neatsiejamos nuo „Vilniaus švietimo vizija“. Ji akcentavo, kad ikimokyklinis ugdymas, kaip savarankiška savivaldybių funkcija, suteikia daugiausia erdvės ambicingiems miesto planams. Be to, švietimo ateitis šiandien neįsivaizduojama be diskusijos apie dirbtinį intelektą (plačiau apie technologijų pokyčius skaitykite čia: Sugata Mitra Vilniuje: kaip DI keis mokymąsi ir kurti tvarią mokyklą), o pokalbis apie Vilniaus ateitį negali pamiršti geopolitinės situacijos ir pilietiškumo ugdymo.
Visą dieną susirinkusieji buvo kviečiami svajoti ir kartu spręsti klausimą: „Ką dar galime?“ ir taip įgyvendinti „Gerųjų patirčių mainai švietime“ principą.
Renginio akcentai
Konferenciją atidarė „EDU Vilnius“ vadovės Unės Kaunaitės pranešimas (Apsilankykite EDU Vilnius puslapyje). Renginio metu taip pat vyko neįprasti pristatymai ir diskusijos:
- Išgyvenimo pamoka: Pertraukos metu Šaulių kuopos vadas, išgyvenimo ekstremaliose situacijose instruktorius dr. Gabrielius E. Klimenka pristatė išvykimo krepšį.
- Vizijos apžvalga: Renginį užbaigė intensyvi diskusija „Ko trūksta Vilniaus švietimo vizijai?“, skirta ateities planavimui (Vilniaus miestas aktyviai sprendžia švietimo prieinamumo problemas: Vilnius sprendžia NŠŠ prieinamumo ir kokybės iššūkius).
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas buvo pagrindinis „EDU Vilnius“ konferencijos tikslas ir kodėl gerųjų patirčių dalijimasis yra esminis Vilniaus švietimui?
Pagrindinis konferencijos tikslas buvo sukurti platformą, kurioje susitinka daugiau nei 400 švietimo bendruomenės atstovų profesiniam tobulėjimui ir intensyviems patirčių mainams. Šis tikslas pabrėžė esminę idėją: tik patys pedagogai geriausiai žino, kas iš tiesų veikia švietime.
Vicemeras Vytautas Mitalas akcentavo, kad gerųjų pavyzdžių dalijimasis yra gyvybiškai svarbus, nes jis tiesiogiai motyvuoja ir įkvepia veikti mokyklas ir darželius. Tai yra pagrindinis „Gerųjų patirčių mainai švietime“ principas.
Kokios trys pagrindinės teminės erdvės buvo aptartos konferencijoje ir kokiems iššūkiams jos skirtos?
Šių metų konferencija apėmė tris aktualiausias temas, atspindinčias Vilniaus švietimo viziją ir dabartinius iššūkius:
- Pilietiškumas ir atsparumas: Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, akcentuojamas kritinio mąstymo ir bendruomeninio atsparumo ugdymas.
- Šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas (DI): Diskusijos apie tai, kaip DI keičia mokymąsi ir kaip jį sėkmingai integruoti į mokyklos aplinką.
- Ikimokyklinis ugdymas: Ši sritis, kaip savarankiška savivaldybių funkcija, suteikia didžiausią erdvę ambicingiems miesto planams ir inovacijoms.
Kokia yra mokytojų ir darželių vadovų unikali reikšmė, apibrėžiant sėkmingas švietimo strategijas?
Vicemeras V. Mitalas aiškiai nurodė, kad niekas kitas geriau negali pasakyti, kas iš tiesų veikia švietime, nei pačios mokyklos ir darželiai.
Šis požiūris leidžia atsispirti centralizuotiems, neefektyviems sprendimams. Tikrų pavyzdžių iš praktikos dalijimasis užtikrina, kad profesinis tobulėjimas būtų nukreiptas į realius poreikius, o ne teorinius modelius, taip skatinant geresnių rezultatų pasiekimą.
Kokia yra šios konferencijos reikšmė platesnei „Pedagogų profesinio tobulėjimo“ iniciatyvai ir kokie pokyčiai švietime akcentuojami kaip ateities kryptis?
Konferencijos sėkmė, sulaukusi šimtų aktyvių dalyvių, pabrėžė ir sustiprino „Pedagogų profesinio tobulėjimo“ iniciatyvą, įrodydama didelį bendruomenės poreikį dalintis žiniomis.
Žvelgiant į ateitį, „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė akcentavo, kad švietimo ateitis yra neįsivaizduojama be dirbtinio intelekto (DI) integravimo ir nuolatinio pilietiškumo ugdymo stiprinimo, atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą. Skaitytojai, norintys plačiau sužinoti apie DI įtaką mokymuisi, kviečiami susipažinti su dr. Sugatos Mitros vizija, aptarta Vilniuje.
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
Komentarai