Gegužės mėnesį Vilniaus gatvėse ir mokyklų koridoriuose jaučiama vis didesnė įtampa – prasideda lemiamas egzaminų ir atsiskaitymų laikotarpis. Nors įprasta manyti, kad stresas yra didžiausias moksleivio priešas, Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė kviečia keisti šį pasenusį požiūrį. Anot jos, problema yra ne pati įtampa, o mūsų nemokėjimas su ja susigyventi ir ją išnaudoti savo naudai.
Esmė trumpai
- Stresas mobilizuoja organizmą ir gali pagerinti kognityvines funkcijas.
- Supratimas apie streso naudą tiesiogiai koreliuoja su geresniais testų rezultatais.
- Tėvų nerimas dažnai persiduoda vaikams ir tampa papildomu trukdžiu.
- Fiziniai pratimai ir kvėpavimo technikos yra būtini įrankiai kiekvienam moksleiviui.
Mokslinis požiūris į padažnėjusį širdies ritmą
Naujausi tyrimai, atliekami tokiuose akademiniuose centruose kaip Stanfordo universitetas, Jeilis ar Pensilvanija, griauna mitą apie vienareikšmišką streso žalą. Mokslininkai nustatė, kad stresas mobilizuoja žmogaus organizmą, suaktyvina mąstymą ir paruošia mus atsakingam darbui. Sonata Petraitienė pabrėžia, kad moksleiviams būtina aiškinti fiziologinius procesus: padažnėjęs širdies ritmas nėra panikos ženklas, tai organizmo būdas greičiau aprūpinti smegenis deguonimi.
Eksperimentai rodo, kad studentai, kurie prieš egzaminą supažindinami su informacija apie teigiamą streso poveikį, pasirodo geriau nei jų bendraamžiai. Suvokimas, kad kūnas ruošiasi „kovai“, o ne „žūčiai“, leidžia išlaikyti aiškų mąstymą net ir sudėtingiausių užduočių metu. Tai nėra savaime suprantamas gebėjimas – Vilniaus humanistinė mokykla tam skiria specialias pamokas, kuriose mokiniai mokosi atpažinti savo kūno reakcijas.
Praktiniai įrankiai ramybei susigrąžinti
Žinojimas be praktikos egzaminų salėje nepadės, todėl moksleiviai turi turėti konkretų „pirmosios pagalbos“ rinkinį. Paprasčiausi kvėpavimo pratimai leidžia per kelias minutes nuraminti vegetacinę nervų sistemą. Taip pat veiksmingi trumpi fiziniai pratimai ar dėmesio nukreipimo technikos, padedančios sustabdyti destruktyvias mintis, kurios dažniausiai ir tampa pagrindine blokada susikaupimui.
Svarbu ugdyti vidinį dialogą. Vietoje minčių apie galimą nesėkmę, mokiniai mokomi sąmoningai sugrįžti į ramybės būseną. Šie įgūdžiai, kaip ir matematika ar kalbos, reikalauja nuoseklaus treniravimosi. Kuo anksčiau vaikas įgyja streso valdymo įrankius, tuo lengviau jis susidoroja ne tik su mokyklos baigimo iššūkiais, bet ir su vėlesniais gyvenimo etapais.
Tėvų nerimas kaip nematomas barjeras vaikui
Pastebima tendencija, kad didžiausią įtampą šeimoje dažnai generuoja ne patys mokiniai, o jų tėvai. Šeima veikia kaip vientisas organizmas, todėl suaugusiųjų emocijos, net jei jos neišsakomos garsiai, natūraliai persiduoda vaikui. Egzaminų dramatizavimas ir jų sureikšminimas yra viena didžiausių klaidų, kurias daro tėvai, norėdami „motyvuoti“ savo atžalas.
Vietoje spaudimo tėvams patariama kurti palaikančią aplinką. Tai reiškia akcentuoti pastangas, o ne galutinį balą. Priminimas, kad vienas testas neapibrėžia žmogaus ateities, padeda moksleiviui jaustis saugiau. Kai suaugusieji patys išlieka ramūs, vaikas gali visą savo energiją skirti mokymuisi, o ne tėvų lūkesčių pateisinimui ar jų baimių malšinimui.
Kada natūralus jaudulys tampa pavojingu
Nors nedidelis stresas yra naudingas, būtina atpažinti ribą, kai jis tampa žalingas. Jei moksleivis pradeda skųstis nemiga, keičiasi jo mitybos įpročiai, jis praranda susidomėjimą pomėgiais ar tampa neįprastai uždaras – tai rimti signalai. Dirglumas, nuolatinis nuovargis ar nepaaiškinami kūno skausmai taip pat rodo, kad organizmas nebesusitvarko su krūviu.
Tokiais atvejais delsti negalima. Konsultacija su specialistu padeda ne tik vaikui, bet ir tėvams, suteikdama aiškią strategiją, kaip elgtis toliau. Svarbiausia suprasti, kad psichologinė sveikata yra prioritetas, o egzaminas – tik vienas iš daugelio etapų kelyje į suaugusiųjų pasaulį.
Šaltinis: ELTA
Komentarai