Bokšto g. 21A: Unikalių namų statybos leidimas Vilniaus Senamiestyje
Vilniaus Senamiesčio širdyje, istoriškai turtingoje Bokšto g. 21A, bręsta išskirtinis projektas, kuris pažada naują, tačiau į miesto istoriją jautriai įsiliejantį gyvenimo etapą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė statybos leidimą nekilnojamojo turto bendrovei „Rewo“ įgyvendinti ambicingą gyvenamųjų namų statybos projektą, derinantį paveldą ir šiuolaikinę architektūrą.
Istorijos ir šiuolaikiškumo dermė
Šio unikalaus projekto metu bus kruopščiai restauruotas ir rekonstruotas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktas pastatas. Taip pat bus tvarkomi kito pastato sienos likučiai ir sena tvora. Šalia jų iškils trys nauji, tačiau itin kontekstualūs dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas sieks apie 900 kvadratinių metrų, užtikrinant harmoningą integraciją į aplinką.
„Rewo“ vadovas Gediminas Mickėnas pabrėžia, kad šis dar prieš du dešimtmečius pradėtas projektas nuo pat pradžių buvo plėtojamas su didžiausiu dėmesiu unikaliai aplinkai ir giliai istorijai. „Visiems sprendiniams keliame aukščiausius statybų, urbanistinės ir architektūrinės kokybės reikalavimus. Gautas statybos leidimas yra reikšmingas žingsnis, užtikrinantis, kad projektas taps organiška ir integrali sostinės senamiesčio dalimi“, – teigia G. Mickėnas.
Architektūrinės įžvalgos ir konteksto jautrumas
Projekto sprendiniai yra paremti išsamiais istoriniais, archeologiniais, dendrologiniais, architektūriniais, konstrukciniais ir technologiniais tyrimais. Architektas Lukas Rekevičius išskiria, kad projektas siekė į Senamiesčio audinį įterpti nedidelius, „mandagius“, kontekstualius ir kokybiškus, bet kartu visiškai šiuolaikinius pastatus. Pasak architekto, tai pavyko pasiekti ilgu ir nuosekliu darbu bei gausiais tyrimais. Verta paminėti, kad naujų pastatų tūris yra kone dvigubai mažesnis, nei leistina detaliuoju planu – tai apgalvotas sprendimas, siekiant užtikrinti natūralios šviesos prašviečiamumą gretimiems statiniams.
Vienas didžiausių šios vietos išskirtinumų – jos urbanistinis charakteris. Čia Vilniaus Senamiestis pradeda keistis iš perimetrinės užstatymo struktūros į atskirų pastatų ir net sodybinio tipo užstatymą. Projekto tūriai išlaiko perimetrą palei sklypo ribas, tačiau taip pat pradeda smulkėti ir „nubyrėti“ į Bokšto gatvės šlaito pusę. Šie sprendiniai vizualiai susieja kuriamą erdvę su ikoniška Bastėja ir anapus Vilnelės plytinčiomis Užupio panoramomis.
Istorijos atspindžiai naujoje architektūroje
Bastėja, kaip artimiausia ir itin išskirtinė kaimynystė, tapo įkvėpimo šaltiniu projekto išraiškai. Plytiniai tūriai su tarsi „nubyrėjusiais“ kampais, kuriuose įrengiami paslėpti langai, yra tiesioginė aliuzija į senąjį Barbakaną. Įdomu tai, kad nauji tūriai komponuojami tik tose vietose, kur jų buvimas įrodytas tyrimais arba minimas istoriniuose šaltiniuose. „Pavyzdžiui, arčiausiai gatvės esantis naujas korpusas pasiūlytas todėl, kad istoriniuose metraščiuose minima toje vietoje sode buvus mūrinį bravorą“, – atskleidžia L. Rekevičius. Šis požiūris rodo gilią pagarbą vietos praeičiai, kuri šiuolaikinėje architektūroje derinama su naujausiais reikalavimais ir funkcionalumu, panašiai kaip ir kituose sėkmingai integruotuose Senamiesčio prieigų projektuose, pavyzdžiui, „Senamiesčio link by Citus“.
Ilgalaikis ir skaidrus procesas
Nekilnojamojo turto bendrovė „Rewo“ projektą Bokšto gatvėje įsigijo 2024 metais, jau turėdama patvirtintą detalųjį planą ir projektinius pasiūlymus. Tačiau visas projekto vystymo procesas tęsėsi beveik du dešimtmečius – nuo 2005 metų, kai senieji savininkai pradėjo išsamius archeologinius ir architektūrinius tyrimus. Detalusis planas buvo patvirtintas 2014 m., o projektiniams pasiūlymams pritarta 2019 metais. Projekto rengimo metu buvo aktyviai viešinama informacija ir įtraukiamos visos suinteresuotos šalys, siekiant maksimalaus skaidrumo ir visuomenės informuotumo. Projektas sulaukė Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos bei Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pritarimų. Taip pat atliktas planuojamų sprendinių poveikio pasaulio paveldo vertybėms įvertinimas ir parengtas individualus kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentas. Visa tai patvirtina aukščiausius standartus ir kruopštumą, su kuriuo buvo dirbama, kad šis išskirtinis projektas taptų ne tik Vilniaus, bet ir viso paveldo konteksto pavyzdžiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip šis NT projektas prisidės prie Vilniaus Senamiesčio atgimimo ir patrauklumo?
Projektas Bokšto g. 21A yra reikšmingas žingsnis Vilniaus Senamiesčio atgimimo link. Bus restauruotas ir rekonstruotas saugomas kultūros paveldo pastatas, kartu statant tris nedidelius, modernius, tačiau kontekstualius pastatus. Tai padės atnaujinti istorinę miesto dalį, išlaikant jos autentiškumą ir pridedant naujos, aukštos kokybės architektūros. Projektas taps organiška ir integrali sostinės senamiesčio dalis, praturtindamas jį nauja gyvybe.
Kaip „Rewo“ projektas derina istorinę pastatų apsaugą su modernia architektūra Vilniaus Senamiestyje?
Projekto vystytojas „Rewo“ ypatingą dėmesį skiria pusiausvyrai tarp istorinės apsaugos ir šiuolaikinių sprendinių. Bus ne tik restauruojamas Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktas pastatas, bet ir naujai statomiems pastatams keliami aukščiausi urbanistinės ir architektūrinės kokybės reikalavimai. Architektų komanda, vadovaujama Luko Rekevičiaus, siekė įterpti „nedidelius, mandagius, kontekstualius, kokybiškus – ir visiškai šiuolaikinius“ pastatus, kurie gerbtų Senamiesčio audinį. Visi sprendiniai paremti išsamiais istoriniais, archeologiniais ir architektūriniais tyrimais.
Kuo išskirtiniai šio projekto architektūriniai sprendimai Vilniaus Senamiesčio kontekste?
Architektas Lukas Rekevičius pabrėžia, kad šių pastatų architektūra yra „tikras įvykis“. Siekta sukurti nedidelius, mandagius, kontekstualius, kokybiškus ir visiškai šiuolaikinius pastatus, kurie harmoningai įsilietų į Senamiesčio audinį. Sėkmės receptas – ilgas ir nuoseklus darbas bei begalė įvairiausių tyrimų ir studijų. Be to, atsižvelgta į tai, kad ši zona yra perėjimas iš perimetrinės užstatymo struktūros į atskirų pastatų, net sodybinio tipo užstatymą, pritaikant sprendinius prie unikalios urbanistinės aplinkos.
Kaip užtikrinama, kad projektas harmoningai įsilietų į aplinką ir išlaikytų natūralią šviesą kaimyniniams pastatams?
Projekto sprendiniai sukurti atsižvelgiant į aplinkos jautrumą. Suprojektuotų antžeminių statinių plotas yra kone dvigubai mažesnis, negu leidžiama pagal detalųjį planą. Tūriai susmulkinti būtent siekiant užtikrinti natūralios šviesos prašviečiamumą gretimiems pastatams. Visi sprendiniai paremti išsamiais urbanistiniais, architektūriniais ir konstrukciniais tyrimais, garantuojant, kad projektas ne tik gerbs, bet ir pagerins aplinkinę erdvę bei prisidės prie aukštos gyvenimo kokybės Senamiestyje.
Komentarai