Lietuvoje biokuro kainos praėjusį šildymo sezoną kilo sparčiausiai Baltijos šalyse. Nors bazinis kainų lygis regione sezono pradžioje buvo panašus, galutinius vartotojų sąskaitų skirtumus lėmė pasirinktos kuro įsigijimo strategijos ir vietinės rinkos struktūra.
📌 Svarbiausi akcentai
* Lietuvoje biokuras brango 13 proc., vidutiniškai iki 25,13 Eur/MWh.
* Trumpalaikiai (SPOT) sandoriai Lietuvoje sudarė net 65,65 proc. visos rinkos.
* Latvijoje užfiksuotas sparčiausias prekybos apimčių augimas – 23 proc.
* Dyzelino brangimas 30 proc. tiesiogiai didina biokuro savikainą kitam sezonui.
Biokuro kainų dinamika Baltijos šalyse
Kaip pristatyta biokuro rinkos lyderių susitikime Vilniuje, „Baltpool“ biržos duomenys atskleidžia ryškius regioninius skirtumus. Kol kaimyninėje Latvijoje kaina išliko stabiliausia, Lietuvoje biokuras brango labiausiai ir pasiekė 25,13 Eur/MWh vidurkį.
| Valstybė | Vidutinė sezono kaina (Eur/MWh) | Metinis kainos pokytis |
|---|---|---|
| Lietuva | 25,13 | +13% |
| Latvija | ~23,00 | +3% |
| Estija | 24,00 | +8% |
Lietuvos pirkimo strategijos įtaka kaštams
„Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis pabrėžia, kad viena pagrindinių kainų augimo priežasčių Lietuvoje – sandorių struktūra. Prieš šildymo sezoną šalyje buvo nupirkta tik apie trečdalis reikalingo biokuro kiekio (34,35 proc.), o likusi dalis įsigyta sezono metu.
Toks modelis, kai du trečdaliai kuro perkami trumpalaikiais sandoriais, padidina priklausomybę nuo momentinių rinkos svyravimų. Latvijoje ir Estijoje didesnė ilgalaikių sutarčių dalis leido išvengti staigių kainų šuolių, kurie Lietuvoje piko metu trumpam buvo pasiekę ir 40 Eur/MWh ribą.
Logistikos trikdžiai ir šalčio įtaka rinkai
Kainų svyravimus fiksavo ne tik paklausa, bet ir gamtinės sąlygos. 2025–2026 m. sezonu padaugėjo valandų, kai temperatūra krito žemiau –5 °C. Tai sukėlė dvigubą neigiamą efektą: išaugo šilumos poreikis ir sutriko kuro tiekimas iš miškų dėl sudėtingų logistikos sąlygų.
Šiuo laikotarpiu pasiūla tapo mažiau lanksti, todėl teko jungti rezervinius įrenginius, naudojančius brangesnes dujas. Pasak V. Jonučio, riboti biokuro sandėliavimo pajėgumai neleido amortizuoti šių trumpalaikių tiekimo sutrikimų, o visa rizika šiuo metu tenka tiekėjams.
Degalų kainų šuolis brangins ateities šildymą
Rinkos dalyviai jau prognozuoja iššūkius 2026–2027 m. sezonui. Globalus energetikos žaliavų brangimas tiesiogiai veikia vietinę rinką – dyzelino kaina Baltijos šalyse per metus paaugo apie 30 proc. Tai neabejotinai didina biokuro gamybos ir transportavimo savikainą.
Ateityje tikėtinas dažnesnis indeksuotų sandorių taikymas, siejant kainą su „Baltpool“ SPOT indeksu. Tai leistų pirkėjams išlaikyti lankstumą, tačiau kartu pasidalinti riziką su pardavėjais, vengiant drastiškų kainų šuolių šildymo sezono viduryje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Lietuva už biokurą praėjusį sezoną mokėjo brangiau nei kaimyninės šalys?
Pagrindinė priežastis – pasirinkta pirkimo strategija, o ne kuro trūkumas. Lietuva prieš šildymo sezoną užfiksavo tik 34,35 % reikiamo kiekio kainą, o didžiąją dalį (virš 65 %) pirko per trumpalaikius (SPOT) sandorius. Tuo tarpu Latvija ir Estija didesnę dalį kuro įsigijo iš anksto fiksautomis kainomis, todėl išvengė piko metu Lietuvoje užfiksuotų šuolių iki 40 Eur/MWh.
Kaip šilumos tiekėjai gali išvengti tokių didelių sąskaitų kitą sezoną?
Sprendimas yra pirkimų diversifikavimas: rekomenduojama dar pavasarį ir vasarą per „Baltpool“ biržą sudaryti ilgalaikius sandorius bent 60–70 % metinio poreikio. Tai leidžia „užrakinti“ stabilią kainą ir apsisaugoti nuo neprognozuojamų veiksnių, tokių kaip staigūs šalčiai ar dyzelino brangimas, kuris tiesiogiai didina biokuro savikainą.
Kokią įtaką biokuro kainų kilimas turi galutinėms gyventojų sąskaitoms?
Biokuro kaina sudaro didžiąją dalį kintamosios šilumos kainos komponentės. Lietuvoje biokurui pabrango vidutiniškai 13 % (iki 25,13 Eur/MWh), o tai tiesiogiai didina gamybos kaštus. Gyventojams tai reiškia didesnes sąskaitas už šildymą, lyginant su kaimynine Latvija, kur kaina kilo tik 3 % dėl stabilesnės rinkos struktūros.
Kokie veiksniai prognozuojami kitam biokuro prekybos sezonui?
Didžiausią spaudimą biokuro kainoms ateityje darys 30 % išaugusios dyzelino kainos, kurios didina medienos ruošos ir logistikos sąnaudas. Stebėti realaus laiko pokyčius ir biržos apyvartas galima per oficialią „Baltpool“ platformą, kurioje pateikiama skaidri regioninė kainų dinamika.
Šaltinis: ELTA
Komentarai