Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje oficialiai pristatyta Gintaro Godos kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis parlamentarams pateikė dekretą, kuriuo siūloma patyrusiam teisininkui ir buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui sugrįžti į aukščiausiosios instancijos teismą, kuriame jis jau yra sukaupęs reikšmingą darbo patirtį.
Trumpai apie esmę
- Kandidatas: Gintaras Goda, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir pirmininkas.
- Institucija: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Baudžiamųjų bylų skyrius).
- Teisinis pagrindas: Teismų įstatymo 60 straipsnio 1 dalis (supaprastinta tvarka).
- Svarbiausi etapai: Susitikimai su frakcijomis, svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete.
- Balsavimas: Planuojamas gegužės 12 dieną.
Prezidento teikimas ir kandidato profesinis autoritetas
Prezidento Gitano Nausėdos vardu kalbėjęs A. Kabišaitis pabrėžė, kad G. Goda yra laikomas vienu iškiliausių šalies teisės ekspertų. Jo kandidatūra pasirinkta įvertinus ne tik teorinį pasirengimą, bet ir ilgametę praktinę veiklą įvairaus lygio teismuose. Šalies vadovo vertinimu, pretendento gebėjimas derinti gilias mokslines įžvalgas su praktiniu teisės taikymu yra esminis privalumas formuojant vieningą kasacinę praktiką.
Prezidentūra akcentuoja, kad G. Goda savo ankstesniu darbu pelnė kolegų bei teisininkų bendruomenės pasitikėjimą. Jo indėlis į Lietuvos teisės sistemos raidą, ypač baudžiamojo proceso srityje, vertinamas kaip išskirtinis, o sukaupta patirtis Konstituciniame Teisme suteikia papildomą vertę vertinant teisės aktų suderinamumą su pagrindiniu šalies įstatymu.
Išimtinė skyrimo tvarka buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjams
Gintaras Goda siekia užimti laisvą vietą Aukščiausiajame Teisme pasinaudodamas Teismų įstatyme numatyta specialia procedūra. Pagal galiojantį reglamentavimą, asmenys, ėję Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, į Aukščiausiąjį Teismą gali būti skiriami be egzaminų ir nedalyvaujant bendroje atrankoje.
Ši nuostata grindžiama prielaida, kad darbas aukščiausioje konstitucinės priežiūros institucijoje yra pakankamas įrodymas apie aukščiausią teisinę kvalifikaciją. Tokiu būdu valstybė siekia išlaikyti labiausiai patyrusius specialistus teismų sistemoje, sudarydama sąlygas jų profesiniam tęstinumui po kadencijos baigimo kitose aukšto rango institucijose.
Akademinė patirtis ir indėlis į baudžiamojo proceso formavimą
Kandidato biografija apima platų spektrą pareigų valstybės tarnyboje ir akademinėje bendruomenėje. 1990 metais su pagyrimu baigęs studijas Vilniaus universitete, G. Goda vėliau stažavosi ir įgijo magistro laipsnį Vokietijoje, o 1995 metais apsigynė daktaro disertaciją.
| Laikotarpis | Pareigos ir institucija |
|---|---|
| 1990–dabar | VU Teisės fakulteto dėstytojas, tarybos pirmininkas |
| 2017–2026 | Konstitucinio Teismo teisėjas (nuo 2023 m. – pirmininkas) |
| Ankstesnė patirtis | LAT ir LVAT teisėjas, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojas |
| Kita veikla | VRK narys, Teisės instituto mokslinis bendradarbis, Seimo kanceliarijos darbuotojas |
Pretendentas tiesiogiai prisidėjo prie esminių Lietuvos teisės aktų kūrimo – jis buvo darbo grupės, rengusios Baudžiamojo proceso kodeksą, narys. G. Goda yra daugelio mokslinių straipsnių, monografijų ir vadovėlių autorius, o tai, pasak Prezidento patarėjo, patvirtina jo gebėjimą ne tik taikyti, bet ir vystyti teisės doktriną.
Sugrįžimas į kasacinę instanciją po devynerių metų
Prisistatydamas parlamentarams, G. Goda atskleidė, kad sugrįžimas į Aukščiausiąjį Teismą buvo ilgalaikis jo profesinės karjeros planas. Jis pažymėjo, kad prieš devynerius metus, palikdamas šį teismą dėl darbo Konstituciniame Teisme, kolegoms davė pažadą sugrįžti baigti karjeros būtent čia.
Kandidatas argumentavo, kad darbas Konstituciniame Teisme neatitolino jo nuo baudžiamosios teisės problematikos, nes daugelis nagrinėtų bylų buvo susijusios su baudžiamųjų įstatymų atitiktimi Konstitucijai. Be to, nuolatinė pedagoginė veikla universitete leido jam išlikti naujausių teisės tendencijų sūkuryje. G. Goda išreiškė pasirengimą iškart įsilieti į Baudžiamųjų bylų skyriaus darbą ir nagrinėti sudėtingas kasacines bylas.
Parlamentinės procedūros ir balsavimo terminai
Po oficialaus pristatymo Seimo posėdyje, nutarimo projektas Nr. XVP-1494 bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose. Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris vertins kandidato tinkamumą ir teiks išvadas Seimui.
Artimiausiu metu numatyti G. Godos susitikimai su visomis Seimo frakcijomis, kurių metu parlamentarai galės užduoti klausimus apie kandidato viziją, teismų sistemos problemas ir planuojamą indėlį į kasacinio teismo veiklą. Galutinis sprendimas dėl skyrimo bus priimtas gegužės 12 dienos posėdyje slaptu balsavimu.
Šaltinis: BNS
Komentarai