Advokatų kontora „Sorainen“ plečia savo veiklą Vilniuje – prie Ginčų sprendimo ir rizikos valdymo komandos prisijungė advokatė Renata Jatužytė-Mulevičienė. Šis papildymas tiesiogiai atliepia augantį sostinės ir šalies verslo poreikį valdyti specifines reguliacines rizikas, kylančias dėl griežtėjančios kontrolės.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Ekspertės patirtis | Beveik 20 metų |
| Komandos dydis Baltijos šalyse | Per 300 teisininkų |
| Veiklos geografija | 67 pasaulio šalys |
| Prioritetinės sritys | ESG, aplinkosauga, NT |
Dėmesys atliekų tvarkymui ir NT projektams
R. Jatužytė-Mulevičienė specializuojasi sektoriuose, kuriuose persidengia infrastruktūros projektai, atitikties reikalavimai ir teisiniai ginčai. Advokatė konsultuoja atliekų tvarkymo sektoriaus įmones dėl leidimų, kontrolės priemonių bei atstovauja joms aplinkosauginiuose ginčuose, kuriems įtakos turi griežtesni švino ribojimai. Jos patirtis apima ir darbą su nekilnojamojo turto valdytojais, sprendžiant veiklos atitikties klausimus.
Anksčiau didžiausiose šalies įmonių grupėse dirbusi teisininkė akcentuoja prevencijos svarbą. Gebėjimas standartizuoti veiklos procesus ir valdyti rizikas dar iki joms materializuojantis tampa kritiniu veiksniu verslo stabilumui. Tai ypač aktualu vykdant verslo įsigijimus ar kompleksinius pertvarkymus, kur teisinė atitiktis lemia sandorio sėkmę.
Griežtėjanti aplinkosaugos kontrolė verslui
„Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė Saulė Dagilytė pabrėžia, kad aplinkosaugos reikalavimų kontrolė Lietuvoje nuosekliai griežtėja. Verslui tai reiškia ne tik didesnę teisinę, bet ir reputacinę riziką. Daugėja ginčų, susijusių su veiklos ribojimais bei atsakomybės taikymu, todėl rinkoje auga specifinių kompetencijų poreikis.
„Didžiausią pridėtinę vertę klientams kuriu ten, kur susikerta ginčų sprendimas, reguliavimas ir praktinis veiklos kontekstas“, – teigia R. Jatužytė-Mulevičienė. Jos prisijungimas sustiprina kontoros pajėgumus sprendžiant sudėtingiausius strateginius klausimus, su kuriais susiduria regiono verslo aplinka 2026 metais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Vilniaus verslui šiuo metu tampa kritiškai svarbu stiprinti teisinę apsaugą aplinkosaugos srityje?
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kur koncentruojasi didieji infrastruktūros projektai, kontroliuojančios institucijos vis griežčiau vertina ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) atitiktį. Teisinis neapibrėžtumas kyla ne tik dėl baudų, bet ir dėl galimų veiklos stabdymų ar leidimų panaikinimo. Profesionalus teisinio rizikos valdymo sustiprinimas padeda įmonėms transformuoti aplinkosaugos reikalavimus iš „naštos“ į konkurencinį pranašumą, užtikrinant sklandų finansavimo gavimą ir reputacinį saugumą.
Kaip praktiškai pasirengti griežtėjančiai aplinkosaugos kontrolei ir išvengti ginčų su reguliuotojais?
Efektyviausia prevencija prasideda nuo veiklos procesų standartizavimo ir vidinio audito. Įmonėms rekomenduojama:
1. Peržiūrėti taršos leidimus: Įsitikinkite, kad faktinė veikla 100% atitinka dokumentuose nurodytas ribas.
2. Atlikti teisinį auditą: Identifikuoti silpnąsias vietas atliekų tvarkymo grandinėje.
3. Integruoti atitiktį į sandorius: Vykdant įmonių įsigijimus (M&A), būtina nuodugni ekologinė patikra, kad nebūtų perimtos svetimos praeities atsakomybės.
Kokią tiesioginę įtaką nauji reikalavimai daro NT vystytojams ir atliekų tvarkymo sektoriui?
NT vystytojams tai reiškia privalomą dėmesį tvarioms statyboms ir griežtesnę kontrolę dėl teritorijų užterštumo valdymo. Atliekų tvarkymo sektoriuje dirbančios įmonės susiduria su didėjančiu spaudimu dėl skaidrumo ir technologinio atsekamumo. Abiem sektoriams teisinė klaida gali reikšti ne tik finansinius nuostolius, bet ir projekto vėlavimą ar visišką sustabdymą, todėl specializuota teisinė pagalba tampa kritine projekto valdymo dalimi.
Kokių veiksmų turėtų imtis vadovai, siekdami suvaldyti ateities reguliacines rizikas?
Pirmiausia, vadovai turėtų pereiti nuo reaktyvaus problemų sprendimo (kai ginčas jau prasidėjo) prie strateginio rizikų valdymo. Rekomenduojama konsultuotis su ekspertais, turinčiais tiek viešojo sektoriaus, tiek verslo procesų išmanymo patirtį. Sekantis žingsnis – ESG rodiklių integravimas į metines veiklos strategijas, nes tai tampa pagrindiniu kriterijumi investuotojams ir bankams, vertinantiems verslo stabilumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Šaltinis: ELTA
Komentarai