Vilnius ruoštųsi dronams dar iki sirenų

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijos seniūnė Erika Kuročkina siūlo papildyti Vilniaus gynybos politikos planą naujomis priemonėmis, kurios leistų miestui greičiau aptikti grėsmes, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir aiškiau parengti gyventojus galimoms krizėms.

Komentare, perduotame per ELTA, politikė teigia, kad pastaruoju metu pasikartojantys Vilniaus oro uosto veiklos stabdymai ir į Baltijos šalis įskrendantys dronai rodo poreikį savivaldai veikti dar iki realaus pavojaus. Jos vertinimu, nacionalinis saugumas išlieka valstybės atsakomybė, tačiau savivaldybė yra arčiausiai gyventojų ir kai kuriose situacijose gali reaguoti greičiau.

Vilnius jau turi miesto gynybos politikos planą, evakuacijos maršrutus, stiprinamą civilinę saugą ir kuriamą kontrmobilumo priemonių rezervą. Siūlomi pakeitimai būtų nukreipti į ankstyvą perspėjimą, infrastruktūros atsparumą ir seniūnijų pasirengimą.

Ankstyvas grėsmių aptikimas mieste

Kuročkina siūlo Vilniuje plėtoti dronų stebėsenos tinklą, akustinius sensorius, dirbtiniu intelektu pagrįstą infrastruktūros stebėseną ir realaus laiko perspėjimus konkrečiose miesto zonose. Tokios priemonės, jos teigimu, leistų pavojus matyti anksčiau, nei jie tampa didesne grėsme.

Į siūlymų paketą taip pat įtraukiami išmanūs šviesoforai su evakuacijos režimu ir skaitmeninis miesto dvynys, kuriame būtų galima modeliuoti krizių scenarijus. Praktikoje tai galėtų reikšti tikslesnę informaciją gyventojams apie uždarytas gatves, saugesnius judėjimo maršrutus ar ribojamas zonas.

Šios idėjos siejamos su platesniu saugumo kontekstu sostinėje. Anksčiau viešai aptarta ir tai, kaip Vilniaus oro uosto darbo trikdymas siejamas su hibridinių atakų tyrimu tarptautiniu lygiu.

Kritinės infrastruktūros apsauga

Antroji siūlymų kryptis – pasyvi infrastruktūros apsauga. Kuročkina nurodo, kad karo Ukrainoje patirtis parodė paprastų, bet veiksmingų sprendimų reikšmę: apsaugotas elektros pastotes, vandens tiekimo punktus, rezervinius ryšio mazgus, autonominius generatorius, požeminius kuro rezervus ir fizines kliūtis prie svarbių objektų.

Tokios priemonės gyventojams ne visada matomos kasdien, tačiau krizės metu jos lemia, ar miestas išlaiko elektros, vandens, ryšio ir transporto funkcijas. Savivaldos lygmeniu tai reikštų ne vien planus popieriuje, bet ir konkrečius techninius sprendimus prie objektų, nuo kurių priklauso miesto veikimas.

Vilniuje civilinės saugos pasirengimas jau tikrinamas per pratybas. Vienas iš tokių pavyzdžių – atsparumo dronų atakoms testavimas energetikos objekte, kuriame vertintas institucijų reagavimas į galimą incidentą.

Civilinė sauga arčiau gyventojų

Kuročkina pabrėžia, kad civilinė sauga neturėtų likti tik savivaldybės interneto svetainėje paskelbtu dokumentu. Ji kelia klausimą, kiek vilniečių žino, kur yra artimiausia priedanga, kur reikėtų rinktis evakuacijos atveju ir kiek laiko pakaktų namuose turimų maisto bei vandens atsargų.

Siūloma, kad kiekviena Vilniaus seniūnija taptų vietiniu atsparumo centru. Tai galėtų apimti krizių koordinatorius, atsakingų savanorių tinklą, pirmosios pagalbos ir civilinės saugos mokymus, rezervines energijos bei ryšio priemones.

Gyventojams tai būtų labiausiai juntama per aiškesnę informaciją savo rajone: kur kreiptis, kur rinktis, kaip elgtis sutrikus ryšiui ar transportui. Toks pasirengimas ypač aktualus daugiabučių kvartaluose, kur evakuacija, priedangos ir kaimynų pagalba priklauso nuo iš anksto žinomų veiksmų.

Daugiau įgaliojimų savivaldai

Komentare taip pat siūloma diskutuoti dėl platesnių miestų įgaliojimų saugumo srityje. Kuročkina pabrėžia, kad savivaldybės neturėtų dubliuoti kariuomenės ar nacionalinių institucijų, tačiau galėtų aiškiau valdyti ankstyvo perspėjimo, kritinės infrastruktūros apsaugos ir reagavimo į hibridines grėsmes priemones.

Tokie pakeitimai priklausytų ne tik nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, bet ir nuo nacionalinio reguliavimo. Kol kas tai yra politinis siūlymas miesto vadovybei papildyti Vilniaus gynybos politikos planą, o ne jau patvirtintas sprendimas.

Kitas etapas būtų savivaldybės vadovybės vertinimas, ar šias priemones įtraukti į miesto saugumo planavimą, kokių teisinių įgaliojimų tam reikėtų ir kurios priemonės galėtų būti pradėtos greičiausiai.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Tekstas parengtas remiantis ELTA paskelbtu Erikos Kuročkinos komentaru ir atskiriant politinius siūlymus nuo jau veikiančių miesto pasirengimo priemonių.

Patikros

Patikrinta, kad siūlymai priskirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Laisvės partijos f...
Atskirtos jau minimos Vilniaus priemonės nuo papildomai siūlomų ankstyvo perspėjimo ir inf...
Geografinė aprėptis priskirta Vilniui, nes turinys susijęs su miesto gynybos politikos pla...

ELTA Ieškoti platesnio konteksto