Vytenis Buzas: pradėkite, kol dar nesijaučiate pasiruošę

Parengė Gerosnaujienos.lt redakcija | Šaltinis: BNS

Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas Vytenis Buzas savo kelią į kosmoso technologijas pradėjo ne nuo didelės įmonės ar aiškaus karjeros plano. Jį nuo vaikystės traukė aviacija, konstruktoriai, modeliavimo užduotys ir skrydžių simuliatoriai, o vėliau šis smalsumas virto inžineriniais projektais, palydovo misija ir tarptautiniu verslu.

V. Buzas yra „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas, „LituanicaSAT-1“ kosminės misijos vadovas ir aukštųjų gynybos technologijų įmonės „Unmanned Defense Systems“ vadovas. Jo pasakojime svarbiausias ne pripažinimas, o galimybė kurti technologijas, kurios sprendžia realias problemas ir stiprina Lietuvos technologinį savarankiškumą.

Nuo konstruktorių iki aviacijos mechanikos studijų

Mokykloje V. Buzą labiausiai domino fizika, inžinerija ir kūryba. Noras suprasti sudėtingas technines sistemas jį nuvedė į VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutą, kur jis pasirinko Aviacijos mechanikos inžinerijos studijas.

Anot inžinieriaus, studijų aplinkoje svarbi buvo galimybė neapsiriboti teorija. Konstravimas, elektronika, modeliavimas ir pirmieji technologiniai projektai prasidėdavo kaip smalsumo vedami bandymai, tačiau dalis jų vėliau virto produktais, inovacijomis ir įmonėmis.

Universitete jis taip pat anksti susidūrė su ribotu laiku, ištekliais ir neapibrėžtumu – sąlygomis, kurios aukštųjų technologijų projektuose yra įprastos. Tokia patirtis, pasak V. Buzo, ugdo ne vien techninius gebėjimus, bet ir atsakomybę už sprendimus bei komandinio darbo įgūdžius. Ji taip pat leidžia suprasti, kad inžinerijoje svarbi ne tik idėja, bet ir gebėjimas ją įgyvendinti praktiškai, derinant elektroniką, mechaniką ir programinę įrangą.

2014 metų palydovo misija tapo atspirties tašku

Esminiu karjeros etapu tapo 2014-ieji. Kartu su kurso draugu Laurynu Mačiuliu V. Buzas inicijavo palydovo projektą, skirtą Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti. Iš Tarptautinės kosminės stoties į kosmosą paleistas „LituanicaSAT-1“ buvo vienas iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų.

Tuo metu misijos komanda daugiausia sprendė techninius uždavinius, todėl pats V. Buzas nesijautė kuriantis istorinį momentą. Žvelgdamas atgal jis teigia suprantantis, kad projektas daugeliui tapo Lietuvos kosmoso industrijos proveržio simboliu.

Tais pačiais metais misijos pagrindu gimė „NanoAvionics“. Per mažiau nei dešimtmetį startuolis išaugo į tarptautinį kosmoso technologijų verslą, dirbusį su NASA, Europos kosmoso agentūra ir kitais pasaulio klientais. Vienas pirmųjų iššūkių buvo įrodyti, kad nedidelė Lietuvos komanda gali kurti globaliai konkurencingas kosmoso technologijas.

Lietuvos technologijų kelią kuria ir mažos komandos

V. Buzo istorijoje vietinis studijų pasirinkimas ir tarptautinė veikla nėra priešprieša. VILNIUS TECH aplinkoje įgyta praktinio darbo patirtis tapo pagrindu projektams, kurių rezultatai pasiekė ir kosmoso sektorių. Tai svarbus kontekstas jauniems žmonėms, svarstantiems apie inžineriją: pirmieji bandymai, komandiniai projektai ir gebėjimas mokytis iš neapibrėžtų situacijų gali būti ne mažiau reikšmingi už ankstyvą aiškų karjeros planą.

Technologijų kūrėjams svarbus ne vien talentas

Šiuo metu gynybos sektoriuje dirbantis V. Buzas Lietuvos potencialą sieja su aviacijos, kosmoso, gynybos ir dvigubos paskirties technologijomis. Jo vertinimu, šalies stiprybės yra inžinierių kompetencija, lankstumas ir gebėjimas greitai kurti inovatyvius produktus.

Būsimiems inžinieriams jis išskiria smalsumą, discipliną, sisteminį mąstymą, programavimą ir praktinę inžineriją. Tačiau ne mažiau svarbus, jo teigimu, yra tikėjimas savo darbo prasme – jis padeda tęsti darbą tada, kai išoriniai paskatinimai dar neatsiranda.

„Progresą dažniausiai lemia ne talentas, o nuoseklumas ir gebėjimas ilgai dirbti net tada, kai rezultatai dar nematomi“, – sako V. Buzas. Jo patarimas jaunimui, besidominčiam technologijomis, aviacija, kosmosu ar gynyba, paprastas: nebijoti pradėti anksčiau, nei pasijunti visiškai pasiruošęs.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio informacija

Tekstas parengtas pagal BNS skelbtą Vytenio Buzo pasakojimą apie studijas, „LituanicaSAT-1“ misiją ir technologijų verslus.

Patikros

Patikrinta, kad 2014 m. V. Buzas su Laurynu Mačiuliu inicijavo palydovo projektą.
Atskirtos V. Buzo asmeninės įžvalgos apie Lietuvos potencialą nuo jo karjeros faktų.
Nurodyta, kad „LituanicaSAT-1“ buvo vienas iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų.
Įvardytos šaltinyje nurodytos V. Buzo pareigos ir įmonės.

BNS: pasakojimas apie Vytenį Buzą Ieškoti papildomo konteksto