Lietuva ruošiasi milžiniškam žemės valdymo pokyčiui. Aplinkos ministerija suformavo specialią darbo grupę, kuri užtikrins, kad daugiau nei 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo vietovėse būtų sklandžiai perduota savivaldybėms.
Ši pertvarka yra dalis platesnio plano, skirto suteikti vietos valdžiai daugiau galios disponuoti turtu ir skatinti regionų plėtrą. Sužinokite daugiau apie tai, kaip buvo priimti šie Seimo patvirtinti aplinkosaugos pokyčiai: kaip sutrumpintas poveikio aplinkai vertinimas ir kada valstybinė žemė atiteks savivaldybėms?
Reformos tikslas – didesnė savivaldos laisvė
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžia, kad ši reforma leis savivaldybėms visoje Lietuvoje veikti nuosekliau. Tikimasi, kad nuo 2027 m. sausio 1 d., kai įsigalios įstatymų pataisos, procesai taps skaidresni ir greitesni.
„Ši reforma leis savivaldybėms administruoti visą miestuose, miesteliuose ir kaimų vietovėse esančią valstybinę žemę nuosekliai“, – teigia ministras. Jo įsitikinimu, viena institucija, valdanti visą teritoriją, užtikrins tinkamą procesų tęstinumą.
Kas keisis gyventojams ir verslui?
Pagrindinis pokytis – savivaldybės perims funkcijas, kurias iki šiol vykdė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Tai apima žemėtvarkos projektų rengimą ir valstybinės žemės nuomos aukcionus. Tai ne tik sutrumpins biurokratines procedūras, bet ir padės „įveiklinti“ iki šiol nenaudojamus plotus.
Svarbu paminėti, kad ši Žemės revoliucija: Savivaldybės perims visą valstybinę žemę – kas keičiasi kaimuose? atveria kelius naujoms investicijoms. Savivaldybės galės išnuomoti žemę šalia apleistų statinių, taip prikeliant juos naujam gyvenimui.
NŽT pertvarka ir terminai
Pokyčiai palies ir pačią NŽT struktūrą – planuojama savivaldybėms perduoti apie 200 etatų. Darbo grupė, vadovaujama viceministrės Česlavos Lisovskos, savo išvadas ir paruošiamuosius darbus turi baigti iki kitų metų kovo 1 d.
Svarbiausi faktai skaičiais:
* 800 000 ha – tiek valstybinės žemės bus perduota kaimo vietovėse.
* 2024 m. sausio 1 d. – baigtas pirmasis etapas, kai savivaldybės perėmė žemę miestuose.
* 112 000 ha – tiek žemės jau perduota miestų ir miestelių teritorijose.
Tikslūs perduodami plotai paaiškės šių metų pabaigoje, atlikus galutinę inventorizaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra pagrindinis šios žemės valdymo reformos tikslas?
Pagrindinis reformos tikslas yra užtikrinti, kad kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė būtų sklandžiai perduota savivaldybėms valdyti patikėjimo teise.
- Procesą prižiūrės aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko sudaryta 17 asmenų tarpinstitucinė darbo grupė.
- Siekiama, kad žemės valdymo procesai taptų nuoseklūs ir vienodi visoje savivaldybės teritorijoje.
Kaip šie pokyčiai paveiks paslaugų greitį ir prieinamumą gyventojams?
Perdavus funkcijas savivaldybėms, tikimasi gerokai sutrumpinti administracinius procesus ir padidinti veiklos skaidrumą.
- Bus užtikrintas trumpesnis kelias nuo prašymo pateikimo iki galutinio sprendimo priėmimo.
- Savivaldybės pačios organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, kas leis aiškiau planuoti jų grafiką.
- Atsiras daugiau galimybių greičiau įveiklinti ilgą laiką nenaudotas ar apleistas teritorijas.
Kas sudaro darbo grupę ir kas jai vadovauja?
Darbo grupė suformuota iš įvairių institucijų atstovų, siekiant užtikrinti kompetencijų įvairovę įgyvendinant įstatymų pataisas.
- Darbo grupei vadovauja aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.
- Grupėje dirba Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas, profesinių sąjungų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Kokie yra numatyti svarbiausi terminai ir tolimesni reformos žingsniai?
Reforma bus įgyvendinama etapais, derinant teisės aktų įsigaliojimą su struktūriniais institucijų pokyčiais.
- Darbo grupė savo veiklą vykdys iki 2025 m. kovo 1 d., per šį laiką bus reorganizuojama NŽT struktūra.
- Iš NŽT savivaldybėms planuojama perduoti apie 200 etatų naujoms funkcijoms vykdyti.
- Visos Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos pilnai įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.
Komentarai