2026: autonominiai automobiliai Lietuvoje ir spūstys

Autonominis automobilis galėtų perimti vairavimą, tačiau pats savaime nesumažintų žmonių, kuriems piko metu reikia pasiekti darbą ar mokyklą, skaičiaus. KTU lektorius Mindaugas Vilkickas abejoja, ar ši technologija artimiausiu metu taps įprasta transporto sistemos dalimi, ir ragina pirmiausia įvardyti, kokią konkrečią visuomenės problemą ji spręstų.

Vilkickas taip pat vadovauja Vairavimo mokytojų gildijai. Jo vertinimu, autonominių automobilių naudą reikėtų matuoti ne vien tuo, kad transporto priemonėje nebereikėtų vairuotojo: svarbu ir paslaugos kaina, infrastruktūra, atsakomybė bei tai, ar kelionė keleiviui iš tiesų pagerėtų.

Vairuotojo gali nelikti, bet priežiūros reikės

Keleivių ir krovinių vežimas galėtų būti viena autonominio transporto pritaikymo sričių. Tačiau, pasak Vilkicko, vairuotojo darbo funkcijos neišnyktų automatiškai. Transporto priemones reikėtų prižiūrėti, remontuoti, spręsti gedimus ir neįprastas situacijas, o bent iš pradžių kai kuriais atvejais galėtų prireikti nuotolinių operatorių.

Autonominiai automobiliai: kokią problemą jie išspręstų Lietuvoje?

Jei pagalbos vienu metu prireiktų kelioms transporto priemonėms, operatoriams tektų greitai įvertinti situacijas ir prireikus perimti valdymą. Todėl, eksperto teigimu, vairuotojų atsisakymas savaime negarantuotų didelio sąnaudų sumažėjimo: dalį jų darbo perimtų kiti žmonės arba sistemos.

Autonominis vairavimas savaime nepanaikintų spūsčių

Piko metu daug žmonių keliauja į tas pačias vietas panašiu laiku. Vilkickas pateikia pavyzdį: jei maždaug tūkstančiui gyventojų reikia išvykti iš vienos miesto dalies, keli šimtai automobilių ir keli autobusai ne visiems užtikrina tinkamą maršrutą ar laiką. Pakeitus transporto priemonių valdymą, pats kelionių poreikis nepasikeistų.

Gatvių pralaidumas taip pat liktų ribotas. Eksperto nuomone, vien autonominis vairavimas negarantuotų, kad taksi ar viešojo transporto kelionės taptų greitesnės arba pigesnės. Keleiviui reikšminga nauda priklausytų nuo to, ar pasikeistų kelionės kaina, trukmė ar patogumas.

Mišrus eismas ir infrastruktūra keltų iššūkių

Sistemoms reikėtų aiškiai matomų kelio ženklų, kokybiško ženklinimo ir prižiūrimos dangos, kad jos galėtų tinkamai įvertinti aplinką. Esamame eisme autonominiams automobiliams tektų prisitaikyti ir prie žmonių vairavimo įpročių. Vilkickas įspėja, kad kai kurie vairuotojai galėtų sąmoningai tikrinti tokių automobilių reakcijas.

Atskiri autonominio transporto koridoriai, anot jo, sumažintų sąveiką su pėsčiaisiais, dviratininkais ir įprastais automobiliais, tačiau pareikalautų didelės miestų infrastruktūros pertvarkos. Kitas galimas kelias – esamą infrastruktūrą papildyti jutikliais, kameromis ir duomenų sistemomis. Tokią įrangą reikėtų nuolat prižiūrėti, o tam prireiktų inžinierių, technikų ir IT specialistų.

Autonominis vairavimas kelia ir atsakomybės klausimų: kritinės situacijos sprendimą gali lemti sistemos algoritmas, o už pasekmes gali tekti atsakyti gamintojui, sistemos kūrėjui ar operatoriui. Vilkicko teigimu, Lietuvoje reikėtų platesnės diskusijos apie šios technologijos taisykles ir atsakomybės ribas. Lietuvos kontekste svarbu ir vairuotojo atsakomybė. Jo svarstymą apie žmogaus vaidmenį eisme papildo autonominio vairavimo priežiūros ir valdymo perėmimo klausimai Lietuvoje.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra

Tekstas paremtas BNS publikuotu KTU lektoriaus Mindaugo Vilkicko vertinimu; teiginiai pateikiami kaip jo nuomonė.

Patikros

Patikrinta, kad eksperto pareigos nurodytos pagal pateiktą šaltinio tekstą.
Patikrinta, kad skaičiai apie keliautojus, automobilius ir autobusus pateikiami kaip ekspe...
Teisiniai, infrastruktūros ir sąnaudų klausimai priskirti pašnekovo vertinimui.

BNS Nepriklausomas kontekstas