Svarbus žingsnis: atveriamos durys Europos vandenilio tinklui
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius (NBHC) žengia į naują etapą. Šešių Europos dujų perdavimo sistemos operatorių – tarp jų ir Lietuvos „Amber Grid“ – plėtojamas projektas, įtrauktas į Europos bendrojo intereso projektų sąrašą (PCI), oficialiai pradėjo tarptautinę rinkos apklausą. Tai esminis žingsnis siekiant įvertinti būsimos vandenilio infrastruktūros paklausą, kuri sujungs Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją.
Kam skirtas kvietimas pareikšti susidomėjimą?
Kvietimas yra atviras visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams, siekiantiems prisidėti prie vandenilio ekonomikos kūrimo. Kviečiami pateikti preliminarią informaciją apie savo planus ir poreikius:
- Vandenilio gamintojai ir vartotojai;
- Skirstymo sistemų operatoriai;
- Vandenilio saugyklų operatoriai ir transportuotojai.
Rinkos dalyvių pateikta informacija padės „Amber Grid“ ir jos partneriams parengti tikslius techninius ir komercinius sprendimus, kurie atspindėtų realius rinkos poreikius. Detalesnę informaciją apie Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių (NBHC) galite rasti oficialiuose šaltiniuose.
Strateginė vizija: saugumas ir dekarbonizacija
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius pabrėžia, kad vandenilio infrastruktūros sukūrimas turi apčiuopiamos naudos visam regionui ir Europai:
„Šis projektas sukurs atsparią, atsinaujinančia energija paremtą energetikos sistemą, kuri palaikys Žaliąjį kursą ir REPowerEU strategiją. Koridorius ne tik sustiprins Europos energetinį saugumą ir tiekimo užtikrinimą, bet ir skatins investicijas į švarios energijos gamybą siekiant dekarbonizuoti pramonę.“
NBHC yra vertinamas kaip strateginė vizija, kuri padės sujungti vandenilio gamybos ir vartojimo grandines visame žemyne, formuojant naują vandenilio ekonomikos ekosistemą.
Projekto eiga ir finansavimas
NBHC projekto plėtra vyksta sparčiai:
- 2024 m. birželis: Sėkmingai atlikta išankstinė koridoriaus potencialo analizė. Operatoriai jau yra užbaigę ir išankstinę galimybių studiją.
- 2025 m.: Projektas perėjo į galimybių studijos etapą, kuriam iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) skirta 6,8 mln. eurų finansavimas, kaip skelbiama oficialiuose pranešimuose, pavyzdžiui, Energetikos ministerijos svetainėje.
- Planuojama pabaiga: Projektas bus užbaigtas 2027 m. pirmąjį ketvirtį, sukuriant pagrindą jo tolimesnei plėtrai.
Rinkos apklausos rezultatai bus paskelbti iki 2026 m. vasaros, o gauta informacija padės deryboms su respondentais ir tolimesniam ketinimų protokolų pasirašymui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia pagrindinė nauda Lietuvai ir Baltijos regionui kuriant Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių (NBHC)?
Šis projektas ženkliai sustiprins Europos energetinį saugumą ir tiekimo užtikrinimą. Koridorius leis Baltijos šalims tapti svarbia švarios energijos jungtimi tarp Šiaurės ir Vakarų Europos, paskatins pramonės dekarbonizaciją ir paspartins perėjimą prie atsinaujinančiais ištekliais paremtos energetikos sistemos.
Kaip vandenilio koridorius prisidės prie regiono ekonomikos ir inovacijų plėtros?
Koridorius sukurs naują vandenilio ekonomikos ekosistemą, kuri tiesiogiai paskatins investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą (pvz., vėjo ir saulės elektrines) bei vandenilio technologijų plėtrą. Tai yra svarbus žingsnis kuriant tvarias ir ateities energijos rinkos darbo vietas.
Kokios šalys ir operatoriai, be „Amber Grid“, dalyvauja plėtojant šį strateginį Europos projektą?
Tai tarptautinis bendro intereso projektas, kuriame dalyvauja šeši Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai. Jie jungia Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją, siekiant sukurti vientisą vandenilio transportavimo tinklą nuo pat Šiaurės iki Centrinės Europos.
Kodėl šiuo metu vykdoma kvietimas rinkai išreikšti susidomėjimą (apklausa)?
Rinkos apklausa yra būtina planavimo stadija. Ji leidžia surinkti preliminarią informaciją iš vandenilio gamintojų, vartotojų ir transportuotojų apie būsimą vandenilio gamybą ir vartojimo poreikius. Tai užtikrina, kad kuriama infrastruktūra atitiktų realius rinkos lūkesčius ir būtų efektyviai išnaudojama.
Komentarai