Dirbant su DI agentais svarbu ne vien prisiminti tinkamą komandą. Žmogui reikia mokėti aprašyti rezultatą, atskirti faktą nuo prielaidos ir paaiškinti, kas gautame darbe netinka. Šiuos gebėjimus galima lavinti su paprastais kasdieniais pavyzdžiais, net nepradedant nuo sudėtingų programų ar techninių integracijų.
„Pagerink tekstą“ ir „paaiškink pirkėjui šių variantų skirtumą“ – du trumpi pavedimai, vedantys prie skirtingo darbo. Antruoju žmogus jau pasako, kam reikalingas rezultatas. Gebėjimas taip suformuluoti užduotį tampa svarbus, kai DI agentui perduodama daugiau nei vienas klausimas.
Verslomatika įkūrėjas Kristin Zapasnik, DI integracijų ir verslo procesų automatizavimo specialistas, pasakoja savo versluose dirbantis su koordinatoriumi ir specialistų agentais. Planą bei prioritetus nustato jis. Tokiam bendradarbiavimui praverčia keturi lavinami gebėjimai: aiškiai nusakyti rezultatą, vertinti faktus, paaiškinti pavyzdį ir konkrečiai pasakyti, ką taisyti.
Pirmas gebėjimas – tikslą paversti matomu rezultatu
Norą „pagerinti verslą“ sunku priimti kaip atliktą darbą. Aiškesnis tikslas nusako konkretų pokytį: skaitytojas turi suprasti pasirinkimo skirtumą, savininkas turi gauti palyginamą informaciją arba darbuotojas turi rasti trūkstamus duomenis. Toks sakinys padeda susitarti, ką agentas grąžins.
Paprastas pratimas – paimti vieną miglotą pavedimą ir užbaigti sakinį „gavęs rezultatą galėsiu…“. Jeigu pabaigoje vis tiek lieka bendras žodis „tobulinti“, reikia dar vieno patikslinimo. Jei žmogus gali įvardyti veiksmą ar sprendimą, atsiranda aiškesnis užduoties pagrindas.
Šiam gebėjimui nereikia neįprastos terminijos. Jis artimas kasdieniam bendradarbiavimui: kitas vykdytojas turi suprasti, ko laukiama. DI atveju svarbu neišvardyti visų įmanomų norų vienu metu, o išlaikyti konkretaus pavedimo prasmę.
Antras gebėjimas – atskirti žinojimą nuo prielaidos
Sklandus tekstas gali vienodai įtikinamai pateikti ir patvirtintą faktą, ir spėjimą. Todėl žmogui naudinga klausti, kuo pagrįstas svarbus teiginys. Ar jis paimtas iš patvirtinto produkto aprašo? Ar jį pateikė klientas? Ar tai tik siūloma darbo kryptis?
Pratime galima parengti trumpą pastraipą ir prie kiekvieno reikšmingo teiginio pažymėti jo šaltinį. Jei šaltinio nėra, reikia nuspręsti, ar teiginys reikalingas, ar jį pirmiau patikrinti. Tai padeda vertinti rezultatą pagal prasmę, o ne pagal profesinį teksto toną.
Kristiano Memory Casting siūlo rankų liejimo rinkinius poroms ir šeimoms. To paties savininko portalas Topdovanos turi rankų liejimo rinkinių pasirinkimo ir naudojimo gidą. Gidas gali būti šaltinis apie produkto paaiškinimą, tačiau vien iš jo negalima nustatyti konkretaus pirkėjo užsakymo būsenos. Šis skirtumas aiškiai parodo, kodėl šaltinio paskirtis svarbi.
Dovanos vyrams gali būti patirtinės, tačiau prieš siūlant konkretų variantą agentui reikia patvirtinto aprašo ir informacijos apie žmogaus pomėgius.
Trečias gebėjimas – paaiškinti pavyzdžio paskirtį
Pavyzdys naudingas tada, kai paaiškina, kas jame tinkama. Vien parodyti patinkantį tekstą neužtenka: agentas gali atkartoti formą, nesuprasdamas pavyzdžio paskirties. Geriau įvardyti, kad pavyzdyje aiškiai palyginti pasirinkimai, išlaikyta sąlyga ar glaustai atsakyta į konkretų klausimą.
Mokomajame pratime galima palyginti du atsakymų variantus. Vienas bendras, kitas tiksliai susietas su pateikta informacija. Žmogus turėtų paaiškinti, kuris sakinys padeda gavėjui ir kodėl. Toks komentaras perduoda vertinimo logiką, o ne vien pageidaujamą žodžių skaičių.
Svarbu pateikti ir ribą. Jei pavyzdys sukurtas kitam produktui ar kitai situacijai, jo faktų perkelti negalima. Pavyzdžio vaidmuo – padėti suprasti principą. Tikros užduoties turinys turi likti paremtas jai tinkama informacija.
Ketvirtas gebėjimas – taisyti konkretų rezultatą
Grįžtamasis ryšys „blogai“ arba „ne taip“ nepasako, ką keisti. Naudingiau nurodyti vietą, neatitikimą ir laukiamą pataisą. Pavyzdžiui, galima paaiškinti, kad santraukoje prarasta svarbi sąlyga, nors išsamiame tekste ji išsaugota.
Pratimas paprastas: perrašyti vieną bendrą pastabą į konkretų sakinį. Vietoj „per daug abstraktu“ galima nurodyti, kur trūksta veiksmo ar pavyzdžio. Vietoj „nesupratai“ – parodyti, kuris klausimo patikslinimas nebuvo panaudotas. Taip atsiranda pataisomas uždavinys.
Po pataisos verta dar kartą perskaityti pakeistą dalį ir susijusią vietą. Taisymas neturėtų sukurti naujo neatitikimo. Žmogus vertina ne agento pažadą pasitaisyti, o gautą galutinį variantą.
Mokantis naudinga išsaugoti pirmą pastabos variantą ir vėliau palyginti jį su konkretesniu. Ar po patikslinimo agentui aiškiau, kurią vietą taisyti? Ar žmogus gali paaiškinti, ką pakeitė? Toks palyginimas padeda lavinti patį grįžtamojo ryšio gebėjimą, o ne vien užbaigti vieną užduotį.
Mokytis galima nuo mažo kasdienio darbo
Šiuos keturis gebėjimus galima lavinti rengiant paprastą paaiškinimą, palyginimą ar vidinę santrauką. Svarbu, kad žmogus pats suprastų užduoties turinį ir galėtų patikrinti rezultatą. Pratimo tikslas nėra iškart automatizuoti visą veiklą.
Žmogui šių gebėjimų vertė labai praktiška: tiksliau pasakyti, ko reikia, suprasti gautą atsakymą ir prasmingai jį pataisyti. Jie išlieka naudingi keičiantis pačiam įrankiui. Išmokus aiškiai perduoti vieną mažą darbą, lengviau suprasti, kokiai kitai užduočiai agento pagalba tiktų.
- Įvardykite rezultatą, kurį galėsite naudoti.
- Patikrinkite svarbaus teiginio šaltinį.
- Paaiškinkite, kodėl pasirinktas pavyzdys tinkamas.
- Grįžtamąjį ryšį susiekite su konkrečia vieta.
- Perskaitykite galutinę pataisytą versiją.
Komentarai