Šių metų Seimo pavasario sesijoje Energetikos ministerija inicijuoja penkis esminius įstatymų paketus. Jais siekiama ne tik mažinti biurokratiją, bet ir suteikti istoriškai didžiausias laisves elektros vartotojams bei įtvirtinti žaliojo vandenilio rinkos pamatus.
„Pavasario sesijoje siūlomi sprendimai orientuoti į aiškesnę, lankstesnę ir konkurencingesnę energetikos sistemą. Mažiname perteklinius reikalavimus vystytojams ir sudarome sąlygas naujų technologijų plėtrai Lietuvoje“, – pabrėžia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Mažesnė biurokratija ir žalioji energetika
Vienas svarbiausių pokyčių – Energetikos bei Atsinaujinančių išteklių įstatymų pakeitimai. Siūloma atsisakyti perteklinių leidimų, kurie iki šiol stabdė žaliąją energetiką. Tai leis vystytojams greičiau įgyvendinti projektus, susidūrus su objektyviomis kliūtimis.
Planuojama nustatyti palankesnes prisijungimo prie tinklų sąlygas stambiam verslui. Tokie infrastruktūriniai pokyčiai yra neatsiejami nuo bendros šalies strategijos, kurioje numatyta ir elektros tinklų plėtra Rietavo savivaldybėje: numatoma skirstyklos statyba.
Revoliuciniai pokyčiai vartotojams: tiekėjas – per 2 dienas
Elektros vartotojai sulauks kur kas daugiau lankstumo. Siūloma įtvirtinti galimybę tiekėją pakeisti vos per 2 darbo dienas. Be to, gyventojai galės sudaryti daugiau nei vieną tiekimo sutartį vienu metu bei turėti kelis apskaitos taškus.
Naujas reguliavimas taip pat skatins „power-to-heat“ technologijas, kurios leis elektros perteklių efektyviai paversti šiluma. Šie sprendimai reikalauja stipraus politinio užnugario, panašiai kaip susisiekimo ministras J. Taminskas pristato naują komandą: patirtis ir inovacijos, siekdamas modernizuoti šalies ūkį.
Vandenilio ateitis ir branduolinė sauga
Lietuva ruošiasi tapti žaliojo vandenilio lydere regione. Naujasis Vandenilio įstatymas sukurs teisinį pagrindą šios kuro rūšies gamybai, saugojimui ir tiekimui. Tai žingsnis link globalios inovacijų rinkos, kurioje Lietuva siekia konkuruoti su geriausiais, panašiai kaip Vokietijos „EXPO 2025 Osaka“ triumfas: 3 mln. lankytojų ir du BIE apdovanojimai rodo aukščiausių standartų svarbą.
Be to, sesijoje bus griežtinami reikalavimai dirbantiems branduolinės energetikos objektuose. Siekiama užtikrinti aukščiausius saugos standartus, kartu tobulinant gaminančių vartotojų apskaitos modelį, kad atsinaujinanti energetika išliktų tvari ir naudinga kiekvienam piliečiui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokius pagrindinius energetikos pokyčius siūlo Energetikos ministerija?
Energetikos ministerija Seimo pavasario sesijai teikia penkis įstatymų projektų paketus, kuriais siekiama modernizuoti šalies energetikos sistemą.
- Siūloma mažinti administracinę naštą atsinaujinančios energijos projektų vystytojams.
- Siekiama įtvirtinti žaliojo vandenilio rinkos pagrindus Lietuvoje.
- Numatyta stiprinti energetinį saugumą ir sistemos lankstumą.
Kaip šie pakeitimai paveiks paprastus elektros vartotojus?
Gyventojai pajus didesnę laisvę rinktis tiekėjus ir paprastesnes procedūras valdant savo elektros ūkį.
- Atsiras galimybė pakeisti elektros tiekėją vos per 2 darbo dienas.
- Vartotojai galės sudaryti daugiau nei vieną elektros tiekimo sutartį vienu metu.
- Bus tobulinama gaminančių vartotojų schema, skatinant vietinę žaliosios energijos plėtrą.
Kodėl nuspręsta atsisakyti dalies iki šiol galiojusių reikalavimų?
Pokyčiai inicijuoti siekiant pašalinti biurokratines kliūtis, kurios lėtino žaliosios energetikos projektų įgyvendinimą.
- Atsisakoma perteklinių reikalavimų išduodant leidimus energetikos įrenginiams.
- Siekiama sukurti konkurencingesnę sistemą, pritaikytą naujoms technologijoms.
- Lankstesnės sąlygos padės vystytojams įveikti objektyvias kliūtis plėtojant projektus.
Kokie yra tolimesni šios iniciatyvos žingsniai?
Visi parengti įstatymų pakeitimai bus svarstomi ir derinami politiniu lygmeniu artimiausiu metu.
- Projektai bus teikiami svarstyti šių metų Seimo pavasario sesijoje.
- Tikimasi, kad naujas reguliavimas pritrauks stambius investuotojus per spartesnes prisijungimo prie tinklų sąlygas.
- Sprendimai orientuoti į ilgalaikį Lietuvos energetinį proveržį ir technologinę pažangą.
Komentarai