Lietuvoje biržos elektra liepą atpigo – rugpjūtį gali brangti

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal ELTA paskelbtą „Elektrum Lietuva“ informaciją.

2026 m. liepą vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 75,63 Eur/MWh. Palyginti su birželio 93,80 Eur/MWh vidurkiu, ji sumažėjo 18,17 Eur/MWh, arba maždaug 19,4 proc.

Šis atpigimas apibūdina Lietuvos didmeninę elektros rinką, o ne galutinį tarifą kiekvieno gyventojo sąskaitoje. Tiesioginį kainų pokyčių poveikį pirmiausia gali pajusti vartotojai, pasirinkę su elektros birža susietus planus.

Vėsesnė ir lietingesnė liepa sumažino kainą

„Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko teigimu, mėnesio pradžioje rinkoje buvo pakankamai prielaidų kainų augimui, tačiau faktinės oro sąlygos pasirodė palankesnės, nei prognozuota.

Liepa nebuvo tokia sausa ir karšta, todėl mažiau elektros reikėjo patalpoms vėsinti. Gausesni krituliai kartu sudarė geresnes sąlygas hidroelektrinių gamybai. Mažesnė paklausa ir didesnė palyginti pigios hidroenergijos pasiūla padėjo sumažinti mėnesio vidurkį, o didmeninė elektros kaina paskutinę liepos savaitę taip pat smarkiai krito.

Šie duomenys parodo, kodėl birželio ir liepos kainos išsiskyrė, tačiau savaime neleidžia nustatyti, kiek elektra kainuos rugpjūtį. Didmeninės rinkos kainą formuoja ne vien temperatūra, bet ir saulės, vėjo bei hidroelektrinių gamyba, perdavimo jungčių prieinamumas ir padėtis kaimyninėse rinkose.

Trejus metus iš eilės rugpjūtis buvo brangesnis

2023–2025 m. vidutinė rugpjūčio elektros kaina Lietuvoje kiekvieną kartą viršijo liepos vidurkį:

Metai	Liepos ir rugpjūčio vidurkiai
2025 m.	46,29 → 80,06 Eur/MWh
2024 m.	97,93 → 108,95 Eur/MWh
2023 m.	83,84 → 102,49 Eur/MWh

Skirtumas tarp šių dviejų mėnesių siekė nuo maždaug 11 iki beveik 34 Eur/MWh. Tai nuosekli istorinė tendencija, bet ne 2026 m. rugpjūčio kainos garantija: kiekvienų metų orai, elektrinių gamyba ir energetikos rinkos sąlygos skiriasi.

M. Kavaliauskas vertina, kad šiemet kainų augimo prielaida yra stipri, tačiau konkretaus rugpjūčio vidurkio prognozuoti negalima. Todėl pagrįsta kalbėti apie didesnę augimo tikimybę, o ne apie iš anksto žinomą kainą.

Trumpesnės dienos didina vakarinių valandų riziką

Rugpjūtį trumpėjant dienoms mažėja saulės elektrinių gamybos trukmė. Saulėtomis valandomis jų generacija dar gali reikšmingai sumažinti biržos kainą, tačiau vakare vis didesnę paklausos dalį turi padengti kiti energijos šaltiniai.

Jeigu tuo pat metu vyrauja sausi ir silpnai vėjuoti orai, regione sumažėja hidroelektrinių bei vėjo jėgainių pasiūla. Kainų kryptį taip pat lems elektros gamyba Baltijos ir Šiaurės šalyse, tarpvalstybinių jungčių veikimas ir paklausa kaimyninėse rinkose.

Platesnį šių veiksnių kontekstą papildo atsinaujinančios energetikos augimas Lietuvoje. Gausi saulės ar vėjo gamyba gali slopinti kainą dalį paros, tačiau kelios pigios valandos dar nereiškia, kad žemas bus viso mėnesio vidurkis.

Kuro ir taršos leidimų kainos lieka papildomu veiksniu

Kai atsinaujinančių šaltinių pagaminamos elektros nepakanka, svarbesnės tampa šiluminės elektrinės. Jų gamybos sąnaudas veikia gamtinių dujų, anglies, kitų kuro rūšių ir apyvartinių taršos leidimų kainos.

Geopolitinis neapibrėžtumas apsunkina tikslesnę rugpjūčio prognozę, nes energetinių išteklių kainos gali keistis nepriklausomai nuo Lietuvos orų. Dėl to dabartiniai duomenys leidžia įvardyti tik labiau tikėtiną kryptį – augimą, bet ne konkretų būsimos kainos dydį.

Su birža susietus planus turintiems vartotojams aktualus ne vien mėnesio vidurkis. „Elektrum Lietuva“ nurodo, kad išlaidas gali padėti kontroliuoti valandinių kainų stebėjimas ir skalbyklių, džiovyklių ar indaplovių naudojimo perkėlimas į pigesnes paros valandas.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinių ir duomenų kelias

Straipsnis parengtas pagal ELTA paskelbtą bendrovės informaciją, atskiriant faktines liepos kainas nuo neapibrėžtos rugpjūčio prognozės.

Patikros