Dvidešimt metų onkologijos srityje – tai tūkstančiai likimų, kovų ir kasdienių pamokų. Kai paklausiau šios patyrusios gydytojos, kokių „stebuklingų“ priemonių ji pati imasi profilaktikai, atsakymas mane gerokai nustebino. Tai nebuvo brangūs papildai ar egzotiški superproduktai. „Aš kasdien geriu paprastą ramunėlių arbatą“, – šyptelėjo ji.
Kodėl būtent ramunėlės?
Iš pradžių pamaniau, kad gydytoja juokauja. Juk ramunėlės – tai močiučių vaistas nuo peršalimo, o ne rimtas ginklas prieš klastingą ligą. Tačiau onkologė iškart paaiškino: „Ne, ši arbata negydo vėžio. Tačiau joje yra apigenino – medžiagos, kurią mokslas intensyviai tyrinėja jau dešimtmetį.“
Kas tas paslaptingasis apigeninas?
Apigeninas yra flavonoidas, kurio gausu ne tik ramunėlėse, bet ir petražolėse bei salieruose. Laboratoriniai tyrimai su ląstelių kultūromis ir gyvūnais parodė neįtikėtinų rezultatų: ši medžiaga geba suaktyvinti vėžinių ląstelių žūtį, lėtinti navikų augimą ir blokuoti signalinius kelius, kuriais liga plinta po organizmą. Kai kuriuose eksperimentuose jos poveikis netgi buvo lyginamas su chemoterapijos preparatais, tačiau pasižymėjo kur kas mažesniu toksiškumu.
Svarbus perspėjimas: teorija prieš realybę
Gydytoja pabrėžė tai, ko dažnai neperskaitysite sensacingose antraštėse: beveik visi šie daug žadantys tyrimai buvo atlikti tik „mėgintuvėliuose“ arba su pelėmis. Žmogaus organizmas yra kur kas sudėtingesnis mechanizmas.
Kol kas tyrimų su žmonėmis yra labai mažai, jie nedideli ir neduoda vienareikšmiškų atsakymų. Niekas negali tiksliai pasakyti, kokia dozė reikalinga ir ar apigeninas iš arbatos puodelio apskritai pasiekia navikus reikiama koncentracija. Tai nereiškia, kad tyrimai beverčiai – jie rodo kryptį, tačiau kelias nuo laboratorijos iki vaistinės lentynos trunka dešimtmečius.
Tikroji arbatos vertė šiandien
Jei ne tiesioginis vėžio gydymas, tai ką mums suteikia tas kasdienis puodelis? Onkologė nusijuokė: „Ramybę. Kokybišką miegą. Mažiau streso.“ Tai nėra menkniekis. Lėtinis stresas ir miego trūkumas yra vieni stipriausių rizikos veiksnių daugeliui lėtinių ligų. Jei vakarinė arbata padeda atsipalaiduoti, tai jau yra reikšmingas indėlis į sveikatą.
Kur dar ieškoti šių vertingų medžiagų?
Ramunėlės nėra vienintelis šaltinis. Jei norite praturtinti mitybą apigeninu, atkreipkite dėmesį į šiuos produktus:
- Petražolės: Jose šio flavonoido koncentracija netgi didesnė nei ramunėlėse.
- Salierai: Puikus ingredientas sultims, salotoms ar troškiniams.
Gydytojos teigimu, esmė yra ne vienas konkretus produktas, o įvairovė. Kuo daugiau skirtingų daržovių ir žolelių valgote, tuo stipresnę antioksidacinę apsaugą gauna jūsų organizmas.
Kategorinis „ne“ savarankiškam gydymuisi
Onkologė buvo griežta dėl vieno dalyko: jokių papildų be gydytojo žinios, ypač jei žmogus jau gydosi nuo vėžio. Didelės apigenino dozės (esančios papilduose) gali pakeisti chemoterapijos veikimą – sumažinti jos efektyvumą arba padidinti toksiškumą. Tai rimta rizika, galinti kainuoti gyvybę.
Arbatos puodelis ar petražolės salotose yra saugu ir naudinga. Tačiau koncentruoti papildai iš interneto – visiškai kitas, pavojingas reikalas.
Ką iš to viso išsinešti?
Grįžęs namo užsiplikiau ramunėlių arbatos. Ne todėl, kad tikiu stebuklu, o todėl, kad supratau: mokslas dažnai patvirtina tai, ką intuityviai darėme šimtmečius. Ramunėlės neišgydys vėžio, bet padės geriau išsimiegoti ir palaikys organizmą kovoje su kasdieniu stresu.
Geriausia profilaktika, pasak onkologės, išlieka „nuobodi“: judėjimas, daržovės, miegas ir jokių dūmų. O puodelis šiltos arbatos vakare šiai rutinai tiesiog suteikia jaukumo.
Komentarai