Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydyti du žmonės, apsinuodiję suvalgę žvynabudėlių. Vieno paciento būklė buvo kritiškai sunki: jis perkeltas į Kauno klinikas, tačiau neišgyveno. Kito paciento kepenų veikla, ligoninės pranešimo duomenimis, atsistatė, bet inkstų nepakankamumas išliko.
Apie šiuos atvejus pasakojusi ligoninės gydytoja toksikologė Laima Griciūtė grybautojams duoda paprastą patarimą: jei dėl grybo kyla bent menkiausia abejonė, jo neimti. Nuodingą grybą galima supainioti su valgomu, o virimas ar kepimas kai kurių pavojingų nuodų nesunaikina.
Du pacientai apsinuodijo žvynabudėlėmis
Pasak L. Griciūtės, pastaraisiais metais ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje grybais apsinuodijusių pacientų beveik nepasitaikydavo. Pranešime aprašyti du atvejai išsiskiria sunkiomis pasekmėmis: vienas žmogus mirė, kitam liko inkstų nepakankamumas. Pranešime nenurodytos tikslios šių apsinuodijimų datos, todėl paciento gydymo eiga čia perteikiama pagal tuo metu ligoninės pateiktą informaciją.
Toksikologė aiškina, kad žvynabudėlės turi amatoksinų. Šių nuodų poveikis gali sunkiai pažeisti kepenis ir inkstus. Jie neišnyksta grybus verdant ar kepant; gaminant kartu gali patekti ir į kitus grybus. Todėl į puodą patekęs vienas nuodingas grybas kelia pavojų visam patiekalui.
Atpažinimo klaidos prasideda miške
L. Griciūtės teigimu, žmonės dažniausiai apsinuodija supainioję nuodingus grybus su valgomais arba netinkamai paruošę tam tikras grybų rūšis. Ji įspėja, kad nuodingos žvynabudėlės gali būti painiojamos su valgomomis žvynabudėmis, o žalsvoji musmirė – su kitais panašios spalvos grybais.
Vieno matomo požymio saugiam atpažinimui nepakanka. Gydytoja ragina nesikliauti ir liaudiškais grybų „patikrinimo“ būdais. Jos patarimas – rinkti bei valgyti tik tuos grybus, kuriuos žmogus tikrai pažįsta, o abejonę keliantį grybą palikti miške. Socialiniuose tinkluose ar skaitmeninėse priemonėse gautus patarimus apie grybų rūšis ji taip pat siūlo vertinti itin kritiškai.
Pavojus kyla ir mėginant nuodingus grybus paversti saugiais juos verdant arba vartojant musmirių užpiltines gydymosi tikslais. Toksikologės teigimu, amatoksinai verdant ir kepant nesuyra.
Kada po grybų valgymo kreiptis pagalbos
Apsinuodijimo požymiai gali būti vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas. Jie gali prasidėti skirtingu laiku, o kai kurių grybų nuodų sukeltas organų pažeidimas išryškėja gerokai vėliau. Dėl to simptomų pradžios laikas vienas pats neleidžia namuose patikimai nustatyti, ar apsinuodijimas nepavojingas.
Jei po grybų valgymo prasideda stiprus viduriavimas, vėmimas ar blogėja savijauta, L. Griciūtė ragina nelaukti, kol simptomai praeis savaime, ir kreiptis į medikus. Ji ypač pabrėžia būtinybę vykti į gydymo įstaigą, kai požymiai pasireiškia praėjus dviem ar daugiau valandų po valgio. Dėl galimo apsinuodijimo visą parą konsultuoja VVKT Apsinuodijimų informacijos skyrius telefonais +370 5 236 2052 ir 0 687 53378.
Gydytoja primena, kad virškinimo sutrikimų gali sukelti ir seni, sugedę ar per ilgai laikyti valgomi grybai. Todėl svarbu įvertinti ne vien grybo rūšį, bet ir jo būklę. Vis dėlto po grybų valgio atsiradusių stiprių simptomų priežastį turi įvertinti medikai.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio informacija
Atvejų baigtys ir toksikologės patarimai perteikti pagal BNS paskelbtą Respublikinės Šiaulių ligoninės medžiagą.
- Šaltinyje nurodyti du žvynabudėlėmis apsinuodiję pacientai.
- Vieno paciento mirtis ir kitam išlikęs inkstų nepakankamumas aprašyti atskirai.
- Pranešime nėra tikslios apsinuodijimų datos; dabartinė paciento būklė neteigiama.
- Pagalbos telefonų numeriai perkelti iš pateikto šaltinio.
- Šaltinis
- BNS / Respublikinė Šiaulių ligoninė
- Aprėptis
- Šiauliai
- Atnaujinta
- 2026-09-25 08:52
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai