Kai gavau savo cholesterolio tyrimų rezultatus, mano širdis nusirito į kulnus. Buvau šventai įsitikinusi, kad šį kartą gydytojas ištrauks receptų knygelę ir paskirs stiprius cheminius vaistus. Tačiau tai, kas įvyko kabinete, privertė mane suabejoti, ar tikrai sėdžiu šiuolaikinėje klinikoje.
Netikėtas receptas ant mažo lapelio
„Prieš rašydamas receptą, noriu, kad pabandytumėte vieną paprastą, bet labai veiksmingą dalyką,“ – pasakė gydytojas ir ant balto lapelio užrašė du žodžius. Pažiūrėjau ir nesupratau – moliūgų sėklos. Prisipažinsiu, man tai atrodė kaip pokštas ar senelės patarimas, tačiau gydytojo žvilgsnis buvo rimtas. Praėjus trims mėnesiams, kai vėl pravėriau jo kabineto duris su naujais tyrimais, rezultatai buvo geresni, nei bet kas galėjo tikėtis.
Kas slepiasi po ta žalia luobele?
Moliūgų sėklos – tai ne šiaip užkandis. Jose sukaupta tokia maistinių medžiagų koncentracija, kad mokslininkams tai jau seniai nebėra naujiena. Štai kodėl jos tokios vertingos:
- Tirpi skaidula: ji veikia kaip natūralus filtras – suriša cholesterolį žarnyne ir tiesiog neleidžia jam patekti į kraują. Tuo tarpu netirpi skaidula pagreitina virškinimą.
- Magnis: moliūgų sėklose jo yra daugiau nei daugelyje kitų produktų. Jis ne tik ramina nervų sistemą, bet ir gerina insulino jautrumą, padėdamas reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
- Mononesočiosios riebalų rūgštys: tos pačios vertingos medžiagos, kuriomis garsėja alyvuogių aliejus. Jos palaiko kraujagyslių elastingumą ir aktyviai mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.
Sena gudrybė, kurią nepelnytai užmiršome
Gydytojas man papasakojo, kad moliūgų sėklas žmonės naudojo parazitams šalinti dar prieš šimtą metų. Ir tai nėra liaudies prietaras – tai biologiškai pagrindžiamas procesas. Sėklose esančios medžiagos (kurkubitacinai) paralyžiuoja žarnyno parazitus, bet visiškai nepažeidžia žmogaus gleivinės. Tai saugus būdas „išvalyti“ organizmą be agresyvių vaistų.
„Daugelis žmonių net neįtaria, kad turi parazitų,“ – aiškino gydytojas. „Nuovargis, pilvo pūtimas ar odos bėrimai dažnai priskiriami stresui ar prastai mitybai, nors priežastis gali būti kur kas paprastesnė.“
Kaip ir kiek vartoti kasdien?
Norint sureguliuoti cholesterolį ir cukrų, nebūtina sėklų valgyti saujomis. Štai pagrindinės taisyklės:
Dienos norma
Pakanka trijų valgomųjų šaukštų per dieną. Jas galite sumalti į miltelius ir berti į rytinę košę, salotas ar jogurtą.
Tik žalios ir neskrudintos
Tai kritiškai svarbu. Kaitinimas sunaikina didžiąją dalį naudingų riebalų rūgščių ir fermentų. Geriausia sėklas valgyti ryte, tuščiu skrandžiu, kad skaidulos spėtų paruošti virškinimo traktą dienos maistui.
Specialus kursas
Jei jūsų tikslas yra parazitų prevencija, dozė yra didesnė: suaugusiam žmogui reikia apie 200–250 gramų vienu kartu, vaikui – apie 100 gramų. Tačiau tai atliekama kaip vienkartinis kursas, o ne kasdienė rutina.
Kada moliūgų sėklos gali pakenkti?
Nors tai natūralus produktas, atsargumas būtinas tam tikroms grupėms:
- Vartojantiems kraujo skystinančius vaistus, nes sėklos gali sustiprinti jų poveikį.
- Žmonėms su itin žemu kraujospūdžiu, nes didelės dozės sėklų gali jį dar labiau sumažinti.
- Turintiems stiprių alergijų riešutams.
Viena klaida, kurią daro beveik visi
Didžiausia klaida – pirkti gražiai supakuotas, skrudintas ir sūdytas sėklas prekybos centruose. Druska kelia kraujospūdį, o terminis apdorojimas paverčia vertingus riebalus beverčiais. Geriausia išeitis – nusipirkti visą moliūgą ir sėklas išsiimti patiems. Tik tada būsite tikri dėl jų kokybės.
Po trijų mėnesių grįžau pas gydytoją. Cholesterolis sumažėjo, cukrus stabilizavosi, o energijos kiekis akivaizdžiai išaugo. Gydytojas tik nusišypsojo: „Kartais seniausios priemonės veikia geriausiai. Mes tiesiog užmirštame jomis naudotis.“ Dabar moliūgų sėklos mano virtuvėje užima garbingiausią vietą šalia druskos ir pipirų.
Komentarai