Svarbiausios įžvalgos apie kalbinę integraciją ir užsieniečių integraciją
Lapkričio 18 d., minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine diena, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre įvyko svarbi konferencija „Kalbinė integracija: iššūkiai imigrantams ir Lietuvai“.
Konferencijoje sveikinimo žodžius tarė Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė ir Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka.
Iššūkiai valstybinei kalbai
VKI viršininkas A. Valotka pabrėžė, kad nors gyvename kalba, su kalba ir kalboje, geopolitinės situacijos pokyčiai bei augantis imigrantų skaičius kelia nerimą dėl valstybinės kalbos statuso.
- Imigrantų skaičiai: Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 215 000 užsieniečių, didžioji dalis jų nekalba lietuviškai.
- Viešoji nuomonė: Aptardamas gyventojų apklausos duomenis, A. Valotka atkreipė dėmesį, kad net 9 iš 10 gyventojų teigia, jog Lietuvoje gyvenantys imigrantai privalo mokėti valstybinę kalbą.
Vizija ir sprendimo būdai
Pagrindinė diskusijos vizija – užtikrinti, kad į lietuvių kalbą būtų žvelgiama pagarbiai, o paslaugos būtų teikiamos valstybine kalba. Atvykstantieji privalo suvokti ir prisiimti kalbines pareigas. Be to, finansinė našta, susijusi su kalbos mokymu ir mokymusi, neturėtų tekti vien mokesčių mokėtojams. Būtina išlaikyti lietuvišką viešųjų užrašų kraštovaizdį.
Šiems tikslams pasiekti reikalingos bendros piliečių, imigrantų, politikų, institucijų ir verslo pastangos. Tai svarbi Kalbos politika Lietuvoje.
Gerosios praktikos pavyzdžiai ir regioninė situacija
Konferencijoje Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė pristatė savo įžvalgas. Apie patirtį integruojant užsieniečius savo įmonėse dalinosi RIMI personalo vadovė Vaida Kaikarienė, taip pat UAB „Kulverstukai“ strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas ir personalo vadovė Jūratė Steponavičienė.
Konferencijoje pasidalyta lietuvių kalbos mokymo organizavimo patirtimi prekybos tinkle RIMI ir UAB „Kulverstukai“. Išklausyta Tautinių mažumų departamento informacija apie migrantų kiekius, jų integraciją, problemas ir iššūkius.
Vilniaus situaciją imigracijos kontekste plačiai nušvietė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė. Ji pažymėjo, kad užsieniečių skaičius sostinėje nuolat auga ir 2025 m. spalio mėnesį jų buvo 77,5 tūkstančio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl kalbinė integracija tapo tokia aktuali tema Lietuvoje pastaruoju metu?
Tai susiję su dviem pagrindiniais veiksniais: geopolitinė situacija ir sparčiai augantis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 215 000 užsieniečių, didelė dalis jų nekalba lietuviškai. Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas A. Valotka pabrėžė, kad ši situacija kelia nerimą dėl valstybinės kalbos statuso ir jos vaidmens viešojoje erdvėje, reikalaujant aktyvesnės Kalbos politikos Lietuvoje.
Kokia yra pagrindinė šioje konferencijoje pristatyta vizija ir kokios priemonės siūlomos integracijai pagerinti?
Pagrindinė vizija – užtikrinti, kad į lietuvių kalbą būtų žvelgiama pagarbiai, o paslaugos būtų teikiamos valstybine kalba. Siekiant šio tikslo, siūlomi keli sprendimo būdai:
- Kalbinės pareigos: Atvykstantieji privalo suvokti ir prisiimti atsakomybę už valstybinės kalbos mokymąsi.
- Finansinė našta: Pabrėžiama, kad finansinė našta, susijusi su kalbos mokymu, neturėtų tekti vien tik mokesčių mokėtojams – reikalingas ir verslo indėlis.
- Kraštovaizdis: Būtina išlaikyti lietuvišką viešųjų užrašų kraštovaizdį.
Koks yra Lietuvos visuomenės požiūris į užsieniečių kalbos mokėjimą ir kokias problemas tai kelia?
Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo labai aiškią visuomenės nuomonę: net 9 iš 10 gyventojų teigia, jog Lietuvoje gyvenantys imigrantai privalo mokėti valstybinę kalbą. VKI viršininkas A. Valotka įvardijo tai kaip kritinį integracijos aspektą. Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad augantis imigrantų skaičius (šiuo metu 215 000) netaptų grėsme valstybinės kalbos vartojimo mastui ir kokybei kasdienėje ir viešojoje komunikacijoje.
Kokių tolesnių veiksmų ir kieno bendradarbiavimo bus tikimasi įgyvendinant kalbinę politiką ateityje?
Šios ambicingos Kalbos politikos sėkmė priklauso nuo bendrų pastangų. Tikimasi glaudaus ir apčiuopiamo bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotų grupių:
- Valstybinių institucijų (pvz., Kultūros ministerijos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos).
- Imigrantų ir piliečių.
- Verslo atstovų, kurie samdo užsieniečius. Konferencijoje gerąja patirtimi jau dalinosi tokios įmonės kaip „RIMI“ ir UAB „Kulverstukai“, rodydamos pavyzdį, kaip organizuoti lietuvių kalbos mokymą savo darbuotojams.
Šaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė
Komentarai