Lietuvos darbo rinkoje susiformavo sunkiai paaiškinamas atotrūkis: kol patyrusių kelių inžinierių atlyginimai šoktelėjo iki 5000 eurų „į rankas“, aukštųjų mokyklų auditorijos lieka pustuštės. Praėjusiais metais į Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijas Vilniuje įstojo vos 14 studentų, nors darbdaviai dėl kiekvieno specialisto pasirengę kovoti tūkstantinėmis stipendijomis ir garantuotomis darbo vietomis.
Atlyginimų ir studijų populiarumo praraja
Statistikos duomenys rodo, kad bendras inžinerijos studijų populiarumas šalyje stabilizavosi, tačiau kelių sektorius išlieka kritinėje zonoje. Nors 2025 m. į universitetus priimtų būsimų inžinierių skaičius šiek tiek augo, konkrečiai kelių inžinerijos kryptį pasirinkusių jaunuolių skaičius „Vilnius Tech“ universitete susitraukė nuo 22 iki 14 asmenų. Tai vyksta tuo metu, kai sektoriuje fiksuojamas dviženklis atlyginimų augimas.
| Rodiklis | Situacija kelių sektoriuje |
|---|---|
| Patyrusio inžinieriaus alga | 2000–5000 € (neto) |
| Įstojusių studentų skaičius (Vilnius) | 14 asmenų |
| Atlyginimų augimas (2025 m. duomenimis) | 10–30 proc. |
| Verslo siūlomos stipendijos | Iki 3000 € per metus |
Šie skaičiai įrodo, kad finansinė motyvacija ne visada yra lemiamas veiksnys renkantis profesiją. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje 2025 m. siekė apie 2120 eurų prieš mokesčius, o to reiškia, kad patyręs kelių inžinierius uždirba dvigubai ar net trigubai daugiau nei šalies vidurkis.
Technologinė revoliucija: nuo kastuvų prie 3D modeliavimo
Ekspertai pastebi, kad pagrindinė mažo populiarumo priežastis – pasenęs visuomenės požiūris. Vis dar gajus mitas, kad kelininkas yra darbininkas su kastuvu, dirbantis bet kokiomis oro sąlygomis. Realybė statybų aikštelėse šiandien yra kardinaliai kitokia. Šiuolaikinė kelių inžinerija neatsiejama nuo skaitmenizacijos ir aukštųjų technologijų.
Infrastruktūros bendrovės „Fegda“ projektų direktorius Gediminas Gulbinas pabrėžia, kad šiandienos inžinierius valdo procesus per atstumą. Projektuotojai, naudodami BIM (statinio informacinio modeliavimo) technologijas, parengia projektus 3D erdvėje. Šie duomenys per debesijos serverius pasiekia statybos mechanizmus, kurie centimetrų tikslumu patys palaiko reikiamus aukščius ir nuolydžius. Geodezininkai savo ruožtu pasitelkia dronus teritorijų skenavimui, o dirbtinis intelektas padeda optimizuoti eismo srautus ir saugą.
Verslo kova dėl talentų prasideda dar auditorijose
Dėl kritinio specialistų trūkumo įmonės priverstos konkuruoti dėl studentų dar šiems nebaigus pirmo kurso. Praktikoje tai pasireiškia ne tik kvietimais į ekskursijas po objektus, bet ir solidžia finansine parama. Pavyzdžiui, bendrovės steigia vardines stipendijas, kurios siekia 3000 eurų per metus, kad tik motyvuotų jaunimą nenutraukti studijų.
„Fegda“ meistras Mykolas Sveikata prisimena, kad studijų metu jautėsi itin vertinamas būtent dėl sektoriaus specifikos. Kol kitų specialybių studentai nerimavo dėl būsimo darbo, būsimi kelių inžinieriai buvo užversti pasiūlymais. Tai sukuria saugumo jausmą, kurio trūksta daugelyje kitų populiarių, tačiau perpildytų studijų krypčių.
Atsparumas krizėms ir ilgalaikė perspektyva
Kelių infrastruktūra yra valstybės ekonomikos stuburas. Tai viena iš nedaugelio sričių, kuri išlieka stabili net ir ekonominių svyravimų metu. Ar tai būtų pandemija, ar recesija, valstybė privalo prižiūrėti magistrales, tiltus ir viadukus, nes nuo to priklauso logistikos grandinės ir šalies saugumas.
Šiuo metu specialistus ruošia dvi pagrindinės įstaigos: Vilnius Tech universitetas ir Lietuvos aukštoji inžinerinių technologijų mokykla. Studijų programos apima ne tik klasikinę inžineriją, bet ir IT kompetencijas, darbą su GIS įrankiais bei skaitmeninį modeliavimą. Galutinis rezultatas – specialistas, kurio darbas tiesiogiai keičia šalies veidą ir tarnauja dešimtmečius.
Šaltinis: ELTA
Komentarai