552 milijonų eurų investicijų planas: tvarumo startas
Vyriausybė patvirtino ambicingą Klimato kaitos programos investicijų planą 2026–2029 metams, numatydama skirti rekordinę 552 mln. eurų sumą klimato kaitos švelninimo priemonėms finansuoti. Šis žingsnis žymi ne tik ekologinį, bet ir esminį ekonominės plėtros posūkį šalyje.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžė, kad tai yra ilgalaikė investicija į švaresnę, tvaresnę ir energetiškai saugesnę Lietuvą. „Šios investicijos padės gyventi šilčiau ir pigiau, o mūsų gamtai – atsigauti. Tai reali galimybė verslui ir gyventojams aktyviai prisidėti prie energijos efektyvumo didinimo“, – teigė ministras.
Kur keliaus didžioji lėšų dalis?
Didžiausias finansinis srautas bus nukreiptas į pastatų modernizavimą ir energetinį efektyvumą. Net 470,86 mln. eurų skirta būtent šiai sričiai:
- Daugiabučių ir individualių namų renovacijai: Lėšos skirtos tam, kad būtų mažinamos šildymo sąnaudos ir didinamas gyvenimo komfortas. Pavyzdžiui, jau dabar Varėnos savivaldybė aktyviai kviečia naudotis APVA parama katilų keitimui individualiuose namuose.
- Viešųjų pastatų atnaujinimui: Renovuosime centrines valdžios ir savivaldybių viešuosius pastatus.
Dėmesys gamtos atstatymui ir inovacijoms
Be renovacijos, didelės lėšos skirtos atkurti natūralius anglies dioksido absorbcijos pajėgumus:
- Gamtos atkūrimas (54,52 mln. eurų): Finansuojamas medžių savaiminukų išsaugojimas, pelkių (durpžemių) hidrologinio režimo atkūrimas, taip pat kabelinių elektros linijų tiesimas po žeme miškingose vietovėse. Šios priemonės sustiprins gamtos gebėjimą absorbuoti ŠESD.
- Biometanas ir Biodujos (16 mln. eurų): Investicinė parama skirta biometano gamybos ir (ar) biodujų išvalymo projektams. Tai skatins tvarių energijos šaltinių plėtrą.
- Verslo efektyvumas (5 mln. eurų): Lėšos skirtos padėti privatiems juridiniams asmenims didinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti pažangias technologijas. Tai rodo, kad tvarumas tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ilgalaikės ekonominės naudos dalimi.
Pramonės naštos mažinimas
Numatyta 5,64 mln. eurų valstybės pagalba pramonės įmonėms, kurioms gresia anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, susijusių su ŠESD taršos leidimais. Ši kompensacija padės sumažinti finansinę ir ekonominę naštą, neleidžiant įmonėms perkelti gamybos į šalis, kuriose taršos reguliavimas yra laisvesnis.
Svarbu paminėti: Ilgalaikis (4 metų) finansavimo planavimas leidžia ir valstybės institucijoms, ir verslui bei gyventojams iš anksto planuoti paraiškas paramai gauti ir veiksmingiau įgyvendinti projektus. Šios priemonės prisideda prie globalių tikslų, panašių į tuos, kuriuos stebi Lietuvos moksleiviai per „GLOBE“ programą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip gyventojai gali pasinaudoti €470 mln. parama namų (daugiabučių ir individualių) renovacijai?
Didžioji dalis, net 470,86 mln. eurų, skirta pastatų energinio efektyvumo didinimui. Tai tiesioginė nauda gyventojams, norintiems apšiltinti daugiabučius ir individualius namus. Norint gauti šią paramą, reikės sekti Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbiamas kvietimų teikti paraiškas datas ir sąlygas. Šis planas užtikrina, kad finansavimas bus prieinamas 2026–2029 m. laikotarpiu, suteikiant stabilų pagrindą ilgalaikiams atnaujinimo projektams.
Kokia tiesioginė ilgalaikė nauda gyventojams iš Klimato kaitos programos investicijų?
Pagrindinė nauda – didesnis finansinis stabilumas ir komfortas. Atnaujinus būstus, gyventojai patirs žymiai mažesnes sąskaitas už šildymą (‘gyventi šilčiau ir pigiau’), sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padidins nekilnojamojo turto vertę. Be to, investicijos stiprina šalies energetinį saugumą, skatinant švarios energijos (pvz., biometano) vystymąsi, kas ilgainiui prisideda prie stabilesnių energijos kainų.
Ar fiziniai ir juridiniai asmenys gali gauti paramą už gamtos apsaugos veiklas, pavyzdžiui, medžių ir pelkių saugojimą?
Taip. 54,52 mln. eurų skirta absorbciniams pajėgumams didinti. Ši parama bus prieinama juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo per ekologines priemones. Tai apima medžių savaiminukų (vertikalios anglies saugyklos) išsaugojimą ir pelkių (durpžemių) hidrologinio režimo atkūrimą. Tai yra puiki galimybė žemės savininkams ne tik prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, bet ir gauti už tai finansinę paramą.
Kokios finansavimo galimybės numatytos smulkiam ir vidutiniam verslui (SME) pagal šį planą?
Verslas turi kelias finansavimo kryptis, kurios skatina ekonominę plėtrą. Pirma, 16 mln. eurų skirta investicinei paramai biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui – tai yra tiesioginis postūmis atsinaujinančios energijos sektoriui. Antra, 5 mln. eurų numatyta privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonėms įgyvendinti. Šios lėšos skirtos padėti verslams mažinti energijos sąnaudas ir didinti konkurencingumą.
Komentarai