Pirmą atlyginimą vieni skiria kelionei ar naujam telefonui, kiti dalį pajamų iškart perveda į santaupas, o treti pradeda domėtis investavimu. „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė išskiria keturis jaunimo finansinių įpročių tipus. Juos atpažinus lengviau suprasti, kur pinigai išleidžiami, kaupiami ar rizikuojami ir kokį nedidelį pokytį verta išbandyti.
Šie tipai nėra diagnozės ar nekintamos etiketės: tas pats žmogus gali planuoti kasdienes išlaidas, bet impulsyviai pirkti per išpardavimą arba domėtis investavimu dar neturėdamas santaupų nenumatytiems atvejams. Anot R. Mylės, požiūrį į pinigus dažnai pirmiausia formuoja šeimoje matyti taupymo ir išlaidų planavimo įpročiai, tačiau juos galima keisti. Todėl tipus pravartu vertinti kaip būdą pastebėti savo sprendimų modelius, o ne kaip vertinimą, ar žmogus elgiasi „teisingai“.
Spontaniškas pirkėjas: malonumas dabar, tikslai vėliau
Nuolaida ar seniai norėtas daiktas gali paskatinti pirkti čia pat. Toks pasirinkimas leidžia mėgautis pinigais šiandien, tačiau dažnos neplanuotos išlaidos gali sumažinti sumą, liekančią kelionei, studijoms ar pirmojo būsto tikslui. Vienas pirkinys nebūtinai sugriauna planą; sunkiau pastebėti, kai panašūs sprendimai kartojasi ir mėnesio pabaigoje trūksta lėšų svarbesniam tikslui.
R. Mylė siūlo prieš didesnį pirkinį palaukti bent 24 valandas. Taip pat galima iš anksto nusistatyti mėnesio sumą spontaniškiems pirkiniams: malonumams lieka vietos, bet jų išlaidos tampa aiškesnės. Jei po paros pirkinys vis dar atrodo reikalingas, verta patikrinti, ar jis telpa į šiai kategorijai skirtą sumą.
Taupus planuotojas: disciplina turi palikti vietos gyvenimui
Taupus planuotojas seka pajamas ir išlaidas, reguliariai atideda dalį pinigų ir siekia konkrečių tikslų. Toks nuoseklumas padeda kaupti, tačiau pernelyg griežtas biudžetas gali tapti sunkiai išlaikomas. Jei taupymas reiškia nuolatinį atsisakymą, gali kilti noras vėliau „atsigriebti“ impulsyviais pirkiniais. Be to, vien sukauptos sumos siekimas gali nustelbti dabartinius poreikius ar išlaidas kompetencijoms, sveikatai ir prasmingoms patirtims.
R. Mylė pataria biudžete numatyti lėšų ne tik ateities tikslams, bet ir dabartiniams poreikiams. Taupymo planą verta vertinti ne vien pagal sukauptą sumą, bet ir pagal tai, ar jo galima laikytis kasdien. Jei biudžetas nuolat verčia atsisakyti visko, peržiūrėkite, ar tikslui skirta suma realiai suderinama su įprastomis išlaidomis.
Skaitmeninis finansų entuziastas: patogūs mokėjimai gali paslėpti išlaidas
Programėlės, bekontakčiai mokėjimai ir skaitmeninės piniginės leidžia greitai atsiskaityti ir stebėti finansus. Tačiau telefono prisilietimu atliekamas mokėjimas ar automatiškai nuskaičiuojama prenumerata gali būti mažiau pastebimi nei grynieji ar ranka apmokama sąskaita. Patogumas savaime nėra problema, bet dėl jo lengviau nepastebėti pasikartojančių, nedidelių mokėjimų.
Technologijos padeda sekti pinigus, bet sąmoningų sprendimų nepakeičia. R. Mylė siūlo reguliariai peržiūrėti automatinius mokėjimus ir prenumeratas: ar paslauga vis dar reikalinga ir ar jos kaina atitinka gaunamą naudą? Tokią peržiūrą galima atlikti kartu tikrinant mėnesio išlaidas, kad matytųsi, kiek pinigų skiriama pasikartojantiems mokėjimams.
Ankstyvas investuotojas: pradėti verta suprantant riziką
Jauni žmonės investavimu gali susidomėti dar studijuodami ar pradėję pirmąjį darbą. Rizika kyla, kai sprendimai grindžiami socialinių tinklų nuomonės formuotojų patarimais, greito pelno lūkesčiais arba investicijomis, kurių veikimo principas neaiškus. Nesėkmingas sprendimas gali lemti nuostolių ir nusivylimą investavimu, ypač jei pinigų prireikia kasdienėms reikmėms.
Prieš investuojant R. Mylė ragina pasirūpinti finansine pagalve nenumatytiems atvejams, įvertinti savo rizikos toleranciją ir rinktis lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks kasdienėms reikmėms. Jos teigimu, svarbiau suprasti investavimo tikslą ir veikti nuosekliai, nei skubėti paskui greito pelno pažadus. Jei investicijos veikimo principas neaiškus, verta pirmiausia jį išsiaiškinti, o ne sprendimą grįsti vien kitų žmonių patarimais.
Kaip atpažinti savo įprotį ir pasirinkti kitą žingsnį?
Pirmiausia galima vieną mėnesį stebėti, kur keliauja pinigai: kokios išlaidos buvo suplanuotos, kurios atsirado spontaniškai, o kurios nuskaičiuotos automatiškai. Toks stebėjimas leidžia atskirti skirtingus elgesio modelius ir pamatyti, ar jie trukdo konkrečiam tikslui. Nebūtina keisti visų įpročių iš karto: pasirinkite vieną pasikartojančią situaciją, kurią norite valdyti geriau.
Tuomet išbandykite jai tinkamą veiksmą: prieš didesnį pirkinį palaukite, biudžete palikite vietos dabartiniams poreikiams, peržiūrėkite prenumeratas arba prieš investuodami įsitikinkite, kad suprantate riziką. Po mėnesio patikrinkite, ar pakeitimas padėjo geriau derinti kasdienius sprendimus su finansiniais tikslais. Daugiau apie paskolas jaunimui ir valstybės paramos galimybes galima sužinoti prieš planuojant pirmąjį būstą ar verslą.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinis ir metodas
Keturi finansinių įpročių tipai ir su jais siejamos rizikos aprašyti remiantis „Luminor“ atstovės Rūtos Mylės pateiktais komentarais.
- Šaltinis
- ELTA
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-10-09 08:14
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai