Šaltuoju metų laiku, kai užšąla ežerai ir upės, daugelis skuba ant ledo – žvejoti, sportuoti ar tiesiog pasigrožėti žiemos peizažu. Tačiau vandens telkiniai žiemą tampa pavojingiausiu traukos objektu. Siekiant užtikrinti saugią elgseną ant užšalusio vandens, būtina prisiminti pagrindines taisykles.
Kada ledas yra tikrai saugus?
Ledas laikomas tvirtu ir patikimu, galinčiu išlaikyti vieną žmogų, jei jo ledo storis siekia daugiau kaip 7 cm. Vis dėlto, jeigu ant ledo planuojama būti grupei žmonių (pvz., žvejojant ar rengiant trumpą žygį), ledo sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 12 cm. Atkreipkite dėmesį į spalvą: tvirtas ledas yra mėlynas arba žalias, o pavojingas, netvirtas ledas dažniausiai būna matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio.
Pavojingiausios vietos, kurių reikia vengti
Prieš išeinant ant ledo, ypač svarbu įsidėmėti, kur ledas yra plonas ir trapus, net jeigu šalčiai trunka ilgai. Ledas susidaro netvirtas ten, kur:
- Įšąla augalija, medžių šakos ar kiti daiktai.
- Yra arti krūmų, medžių ir nendrių – prie kranto ledas visada silpnesnis ir gali turėti įtrūkimų. (Apie pavojus prie kranto nuolat primena ir savivaldybės, pavyzdžiui, Ignalinos rajono savivaldybė).
- Įteka upeliai ar vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
- Vietos, užneštos sniegu. Po sniegu ledas visada yra plonesnis.
Saugumo priemonės ir judėjimas ant ledo
Einant ant ledo, visada turėkite tvirtą lazdą ir ja tikrinkite ledo stiprumą. Jei lazda trenkus į ledą pasirodo vanduo – nedelsiant grįžkite atgal į krantą. Judėti reikėtų lėtai, čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo paviršiaus. Jei esate su slidėmis, visuomet atsekite slidžių tvirtinimus, kad prireikus jas būtų galima greitai nusimesti. Grupė žmonių turi išlaikyti ne mažesnę kaip 5 metrų distanciją.
Ką daryti, jeigu įlūžote?
Jei patyrėte nelaimę ir įvyko įlūžimas po ledu, svarbiausia nepasiduoti panikai. Štai keletas gelbėjimosi patarimų:
- Išsaugokite ramybę. Svarbiausia – neprarasti savitvardos ir nesikapanoti vandenyje. Šis veiksmas tik padidins grėsmę.
- Ropškitės ta pačia kryptimi, iš kur atėjote. Ten ledas bus tvirtesnis.
- Platinkite atramos plotą. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad kūno svoris pasiskirstytų didesniame plote. Niekada visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto.
- Šliaužimas ir ridenimasis. Užšliaužus ant ledo (pradžioje užkelkite krūtinę, paskui atsargiai po vieną koją), negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau. Tik visiškai išlipus ant kranto, reikia bėgti, kad sušiltumėte. (Apie teisingą elgesį atkreipia dėmesį ir regionų savivaldybės, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone.)
Atminkite, kad ledo pavojus ypač didelis atodrėkių metu. Niekada nepalikite vaikų ant ledo be priežiūros.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl būtina kasmet atnaujinti žinias apie saugumą ant ledo, net jei esu patyręs žvejys ar sportininkas?
Nors pagrindinės taisyklės išlieka tos pačios, kiekvienos žiemos sąlygos yra unikalios. Ledo stiprumas keičiasi ypač greitai dėl temperatūros svyravimų, po sniegu esančių srovių ir pavasarį prasidedančio tirpsmo. Kas atrodė tvirta vakar, gali būti mirtinai pavojinga šiandien. Nuolatinis taisyklių atnaujinimas ir atsargumas yra geriausia prevencinė priemonė nuo nelaimingų atsitikimų.
Kaip elgtis, jei einant ant ledo pajuntu, kad jis pradeda braškėti arba pastebiu, jog yra plonesnis nei saugūs 7 cm?
Svarbiausia – negalima panikuoti. Nedelsiant sustokite. Nešokite ir nepradėkite bėgti. Lėtai atsigulkite ant ledo (jei to dar nepadarėte), kad kūno svoris pasiskirstytų didesniame plote. Grįžkite atgal tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, šliaužiant ar slenkant, neatitraukiant kojų nuo ledo paviršiaus, kol pasieksite tvirtą krantą. Judėkite lėtai ir tolygiai.
Kuo skiriasi sniego užklotas ledas ir „švarus“ ledas, ir kodėl sniegas ant užšalusio telkinio yra papildomas pavojus?
Švarus, mėlynas arba žalias ledas yra tankesnis, tvirtesnis ir patikimiausias. Tuo tarpu sniego užklotas ledas kelia didesnį pavojų dėl dviejų priežasčių:
- Izoliacija: Sniegas veikia kaip izoliatorius, neleidžiantis šalčiui efektyviai pasiekti vandens, todėl ledas po sniegu visada susiformuoja plonesnis.
- Paslėpti pavojai: Sniego danga paslepia pavojingas vietas, įtrūkimus, spalvos pakitimus (matinę baltą arba geltoną spalvą, kuri rodo silpnumą) ir šaltinius.
Ką daryti pastebėjus, kad kitas asmuo įlūžo, ir kokia yra pirmoji pagalbos seka Lietuvoje?
Svarbiausia taisyklė – niekada nerizikuokite savo gyvybe. Pirmiausia, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Tiksliai nurodykite nelaimės vietą ir įlūžusiojo būklę.
Jei esate krante ir galite padėti saugiai, artinkitės prie įlūžimo vietos šliaužiant ir ištieskite ar numeskite nukentėjusiajam ilgą daiktą (virvę, ilgą šaliką, slidžių lazdą, kuprinę), kurio jis galėtų įsitverti. Artintis arčiau nei 3-5 metrai yra pavojinga.
Šaltinis: Birštono savivaldybė
Komentarai