Jauniausia suaugusiųjų Z karta Lietuvoje nebelaukia ateities – ji jau šiandien iš esmės keičia el. prekybos taisykles. Naujausi tyrimai rodo, kad socialinių tinklų galia ir sparčiai populiarėjantis pirkimas iš antrų rankų tampa pagrindiniais šios grupės vartojimo varikliais.
Piniginės pilnėja: Z karta jau turi nuolatines pajamas
Naujausio tarptautinio „DPD“ „E. Barometro“ tyrimo duomenys atskleidžia intriguojančius faktus: net 80 proc. Lietuvos Z kartos interneto pirkėjų jau turi nuolatines pajamas. Nors dalis jaunuolių vis dar sulaukia paramos iš tėvų, dauguma jų gyvena savarankiškai ir aktyviai formuoja savo pirkinių krepšelius.
„Tai signalas verslui, kad Z karta jau dabar turi realią perkamąją galią. Tai nebėra tik impulsyvūs pirkimai – jauni žmonės planuoja išlaidas ir kelia aukštus lūkesčius tiek prekybininkams, tiek pristatymo greičiui“, – teigia Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalims.
Socialiniai tinklai – pagrindinė parduotuvės vitrina
Z karta yra pirmoji karta, užaugusi su skaitmeninėmis technologijomis, todėl jų apsipirkimo kelionė prasideda ne paieškos sistemose, o socialiniuose tinkluose. Net 91 proc. šios kartos atstovų Lietuvoje soc. tinklus naudoja kaip įkvėpimo šaltinį, kai šalies vidurkis siekia 78 proc.
Dar daugiau – socialiniai tinklai tampa visaverte prekybos platforma. Tyrimas rodo, kad 64 proc. Z kartos atstovų yra bent kartą pirkę tiesiogiai per socialines platformas. Tai reiškia, kad prekės ženklo įvaizdis ir komunikacija „Instagram“ ar „TikTok“ erdvėse šiandien yra kritiškai svarbūs sėkmei.
C2C rinka: kodėl jaunimas renkasi pirkimą iš antrų rankų?
Itin ryški tendencija – aktyvus dalyvavimas vartotojas–vartotojui (C2C) rinkoje. Net 83 proc. Lietuvos Z kartos gyventojų perka arba parduoda naudotus daiktus internetu. Šis skaičius net 10 proc. viršija bendrą šalies vidurkį, o tai rodo, kad antrų rankų rinka auga: 7 iš 10 lietuvių renkasi dėvėtus daiktus, tačiau būtent jaunimas šią kultūrą pavertė norma.
Pagrindine priežastimi išlieka patraukli kaina, tačiau nemažiau svarbi ir galimybė pirkti tiesiogiai iš kito žmogaus. Pasak G. Bilevičiaus, šis pokytis keičia ir logistikos poreikius: siuntos tampa smulkesnės, tačiau jos siunčiamos kur kas dažniau, todėl atsiėmimo patogumas tampa prioritetu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie yra pagrindiniai Z kartos e. prekybos įpročiai Lietuvoje?
Z karta Lietuvoje išsiskiria aktyviu pirkimu per socialinius tinklus ir didėjančiu susidomėjimu vartotojas-vartotojui (C2C) prekybos modeliu.
- Net 91 proc. šios kartos atstovų socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį įkvėpimo šaltinį pirkiniams.
- Daugiau nei 64 proc. jaunuolių yra bent kartą pirkę prekes tiesiogiai per socialines platformas.
Kaip ši nauja tendencija paveiks Lietuvos verslą ir prekybininkus?
Verslui tenka skubiai adaptuotis prie naujų taisyklių, nes konkurencija dėl jaunosios kartos lojalumo vyksta jau šiandien.
- Prekybininkai privalo užtikrinti aukštus pristatymo paslaugų standartus, nes Z karta kelia itin didelius lūkesčius logistikai.
- Sėkmę garantuoja prekių ženklų integravimasis į kasdienį skaitmeninį turinį, o ne tradicinė paieškos reklama.
Kas lėmė tokį spartų Z kartos įtakos augimą e. prekybos rinkoje?
Pagrindinė priežastis yra ta, kad ši karta jau įgijo realią perkamąją galią ir tapo ekonomiškai aktyvi.
- Tyrimo duomenimis, net 80 proc. Lietuvos Z kartos pirkėjų jau turi nuolatines pajamas.
- Tai pirmoji karta, užaugusi su išmaniaisiais įrenginiais, todėl skaitmeninis pirkimas jiems yra natūralus procesas.
Ko tikėtis e. prekybos sektoriuje artimiausioje ateityje?
Ateityje el. prekyba dar labiau susilies su socialiniais tinklais, o C2C platformos taps dominuojančia jėga.
- Ekspertai prognozuoja, kad pirkimo procesas vis dažniau prasidės ir pasibaigs socialinėse platformose, nenaudojant išorinių svetainių.
- Didės „DPD“ „E. Barometro“ tyrime minimas pirkimo iš antrų rankų populiarumas, skatinamas tvarumo siekio.
Komentarai