Ilgalaikiai aplinkos stebėjimai rodo, kad daugelyje Lietuvos oro kokybės tyrimų stočių fiksuojama teršalų mažėjimo tendencija. Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi praėjusių metų duomenis, pažymi, kad nors koncentracijos kito nevienodai, esminių neigiamų šuolių zonos teritorijoje nebuvo užfiksuota.
Lietuvos teritorija oro kokybės valdymo tikslais yra suskirstyta į tris pagrindinius segmentus: Vilniaus aglomeraciją, Kauno aglomeraciją bei likusią šalies dalį apimančią zoną. Būtent šioje zonoje esantys pramonės centrai ir didieji miestai sulaukia didžiausio specialistų dėmesio dėl specifinės ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
Oro kokybės stebėjimas pramoniniuose šalies centruose
Valstybinis aplinkos monitoringas urbanizuotose teritorijose vykdomas aštuoniose pagrindinėse stotyse. Šie taškai parinkti siekiant reprezentuoti skirtingo tipo pramoninę apkrovą ir gyventojų tankumą. Oro kokybės tyrimai leidžia identifikuoti specifinius taršos šaltinius ir jų sklaidą priklausomai nuo meteorologinių sąlygų.
| Tyrimų vietos tipas | Miestai ir vietovės |
|---|---|
| Pramonės centrai | Kėdainiai, Jonava, Mažeikiai, Naujoji Akmenė |
| Didieji miestai | Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys |
| Kaimo vietovės | Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionaliniai parkai |
Tyrimai neapsiriboja tik miestais – neurbanizuotose vietovėse esančios stotys tarnauja kaip foniniai rodikliai, padedantys suprasti, kiek taršos atnešama oro masėmis iš kitų regionų ar valstybių.

Pagrindiniai taršos šaltiniai ir ilgalaikės tendencijos
Aplinkos apsaugos agentūra išskiria kelis sektorius, kurie daro didžiausią įtaką aplinkos oro kokybei. Nors pramoninė veikla Kėdainiuose ar Jonavoje yra akivaizdus faktorius, bendrame šalies kontekste transportas ir šiluminės energijos gamyba išlieka kritiniais veiksniais. Privatus sektorius, naudojantis kietąjį kurą būstų šildymui, ypač šaltuoju metų laiku, vis dar sudaro reikšmingą dalį kietųjų dalelių emisijų.
Be energetikos ir transporto, oro kokybei įtakos turi žemės ūkis, statybų sektorius bei kelių remonto darbai. Miesto tvarkymas ir gatvių priežiūra taip pat tiesiogiai koreliuoja su antrine tarša – dulkėmis, kurios pakeliamos nuo važiuojamosios dalies sausuoju periodu. Nepaisant šių iššūkių, nuoseklus technologijų modernizavimas pramonėje ir griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai leidžia išlaikyti teigiamą oro kokybės gerėjimo kryptį.
Šaltinis: Kėdainių miesto savivaldybė
Komentarai