Kodėl poros Lietuvoje dažniausiai pykstasi dėl pinigų ir kaip tai išspręsti

Finansiniai nesutarimai – neatsiejama daugelio porų kasdienybės dalis. „Artea“ banko užsakymu „Spinter research“ atliktas tyrimas rodo, kad du trečdaliai ne vieni gyvenančių apklaustųjų bent retkarčiais nesutaria dėl finansinių sprendimų. Dažnai tokių konfliktų patiria 4 proc., kartais – 22 proc., o retai – 40 proc. respondentų.

Šie rezultatai nerodo, kad dauguma namų ūkių nuolat konfliktuoja ar kad nesutarimų priežastis būtinai yra pinigų stygius. Pasak „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, įtampa dažniau atskleidžia neaptartus poreikius, skirtingus prioritetus ir bendrų taisyklių trūkumą.

Daugiausia įtampos kelia taupymas ir dideli pirkiniai

Tarp finansinių konfliktų patiriančių respondentų dažniausia nesutarimų priežastis yra skirtingas požiūris į taupymą ir vartojimą – ją nurodė 42 proc. apklaustųjų. Beveik tiek pat, 41 proc., nesutaria dėl didelių pirkinių, o 31 proc. – dėl kasdienių išlaidų.

Vienam žmogui finansinį saugumą gali reikšti didėjančios santaupos, kitam – galimybė daugiau pajamų skirti dabartiniams poreikiams. Panašiai vertinami ir stambūs pirkiniai: vienas partneris gali norėti kaupti būsto pradiniam įnašui, o kitam svarbesnės kelionės ar patogesnė kasdienybė. Tyrime rečiau minėti nesutarimai dėl skolų ir kitų įsipareigojimų, pajamų skirtumų, vaikų išlaidų ar investavimo sprendimų.

Kokias bendrų pinigų taisykles verta aptarti

Pokalbį naudinga pradėti ne nuo pavienių pirkinių vertinimo, o nuo tikslų: kam šeima taupo, kurie didesni pirkiniai yra prioritetiniai ir kiek pajamų gali būti skiriama dabartiniams poreikiams. Tuomet bendrus ketinimus galima paversti konkrečiomis taisyklėmis:

• nustatyti sumą, nuo kurios pirkinys derinamas kartu;
• sutarti, kiek skiriama pramogoms ir spontaniškiems pirkiniams;
• kiekvienam numatyti asmeninėms reikmėms skirtą dalį;
• jei pajamos skiriasi, bendrąsias išlaidas dalyti proporcingai pajamoms;
• kartą per mėnesį peržiūrėti išlaidas, būsimus pirkinius ir bendrų tikslų pažangą.

Dr. D. Kolmatsui pabrėžia, kad finansinė drausmė neturėtų virsti nuolatine partnerio kontrole. Aiški asmeninė suma leidžia išsaugoti savarankiškumą ir padeda išvengti būtinybės tartis dėl kiekvieno smulkaus pirkinio.

Bendri sprendimai dar nereiškia konkretaus plano

57,3 proc. susituokusių arba su partneriu gyvenančių respondentų finansinius sprendimus priima kartu, tačiau konkretų finansinį planą turi tik 28,5 proc. šios grupės apklaustųjų. Planas gali apimti kasdienes išlaidas, didesnius pirkinius, taupymo tikslus, finansinę pagalvę ir investavimui skiriamas lėšas.

Kaip atspirties tašką ekspertė siūlo 50 / 30 / 20 taisyklę:

Tai nėra visiems vienodai tinkama formulė: proporcijas reikėtų pritaikyti pagal šeimos pajamas, įsipareigojimus ir tikslus. Pirmuoju taupymo tikslu įvardijama bent šešių mėnesių būtinųjų šeimos išlaidų dydžio, lengvai pasiekiama finansinė pagalvė. Ją sukaupus, dalį ilgalaikiams tikslams skirtų lėšų galima periodiškai investuoti, pasirinkus šeimos tikslus ir priimtiną riziką atitinkančią strategiją.

Tyrimą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“: balandžio 18–28 dienomis apklausta 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Rezultatai apibūdina apklaustųjų atsakymus, tačiau savaime neįrodo, kad vienas biudžeto modelis tinka visoms poroms. Šaltinis – ELTA.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį Pranešti Dalintis

Šaltinis ir patikra Redakcinė patikra

Informacija parengta remiantis „Artea“ banko užsakymu atliktu reprezentatyviu „Spinter research“ tyrimu.

Patikros

• Duomenys gauti iš oficialaus ELTA pranešimo spaudai
• Ekspertės pozicija patvirtinta tyrimo kontekstu

ELTA Lietuvos gyventojų finansiniai įpročiai

Šaltinis

ELTA

Aprėptis

Lietuva

Atnaujinta

2026-08-05 09:22

Pranešti

Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos1#6

Dalia Kolmatsui

#Asmeniniai finansai#biudžeto planavimas#finansinis raštingumas#investavimas#Šeimos finansai#taupymas

Dalintis: