Sėkmingas susitikimas Seime: ekonomikos skatinimas ir dirbtinio intelekto plėtra
Vilnius, 2025 m. rugsėjo 24 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas surengė svarbų susitikimą su Škotijos parlamento Finansų ir viešojo administravimo komiteto delegacija. Susitikimui vadovavo Škotijos parlamento narys ir komiteto pirmininkas Kennetas Gibsonas. Šis dialogas žymi potencialiai ilgalaikio tarpparlamentinio bendradarbiavimo pradžią, siekiant bendro ekonomikos augimo.
Škotijos atstovai išreiškė didelį susidomėjimą Lietuvos patirtimi ir taikomomis priemonėmis trijose pagrindinėse srityse:
- Ekonomikos skatinimas
- Nacionalinio saugumo užtikrinimas
- Dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymas
Lietuvos receptas ekonomikos stiprinimui
Lietuvos Ekonomikos komiteto nariai pristatė kompleksinį požiūrį į šalies ūkio augimą. Akcentuojamos šios prioritetinės sritys:
- Verslo plėtra ir investicijos: Nacionalinio verslo augimo skatinimas, palankaus investicinio klimato gerinimas ir administracinės naštos mažinimas.
- Regioninė plėtra: Gamybinių investicijų skatinimas regionuose, infrastruktūros modernizavimas.
- Inovacijos ir modernizavimas: Finansinių ir teisinių instrumentų pramonės modernizavimui diegimas, aukštos pridėtinės vertės sektorių ir inovacijų plėtra. Ypatingas dėmesys skiriamas pramonės transformacijai link aukštųjų technologijų ir žiedinės ekonomikos principų, startuolių rėmimas bei skaitmeninimas.
- Saugumas ir atsparumas: Gynybos pramonės vystymas, visuomenės atsparumo ir saugumo didinimas bei piliečių skaitmeninių įgūdžių tobulinimas.
Lietuva – skaitmeninių inovacijų lyderė
Škotijos delegacija pripažino Lietuvą kaip pažangią skaitmeninę valstybę, turinčią tvirtą informacinių technologijų infrastruktūrą, inovacijoms imlią visuomenę ir sparčiai besivystančias skaitmenines inovacijas. Buvo išskirtas Vyriausybės įsipareigojimas naujų technologijų diegimui, laikant tai šalies prioritetu.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – pastangos dirbtinio intelekto srityje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai įgyvendina reikšmingas finansinės paramos priemones DI plėtrai. Tarp jų – 15 mln. eurų kvietimas teikti paraiškas startuoliams, dirbantiems su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, „blockchain“ ir robotinių procesų automatizavimas. Šios pastangos jau duoda apčiuopiamų rezultatų, pavyzdžiui, ministerija papildomai finansuoja keliolika DI projektų, taip spartindama inovacijų proveržį Lietuvoje.
Susitikimo pabaigoje, Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius išreiškė viltį, kad šis susitikimas taps nuolatinio ir sėkmingo tarpparlamentinio bendradarbiavimo pagrindu, ypač tarp komitetų, atsakingų už ekonomikos augimą. Susitikime dalyvavo Škotijos parlamento nariai Kennetas Gibsonas, Maiklas Mara, Liz Smit, Mišelė Tomson bei Seimo Ekonomikos komiteto nariai Saulius Bucevičius, Birutė Vėsaitė, Arvydas Anušauskas, Ilona Gelažnikienė, Jekaterina Rojaka, Tadas Sadauskis ir Rimantas Sinkevičius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip Lietuvos ir Škotijos ryšių stiprinimas prisidės prie ekonomikos augimo?
Škotijos parlamentarų susidomėjimas Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonėmis, saugumo užtikrinimu ir dirbtinio intelekto (DI) vystymu rodo didelį potencialą abipusei naudai. Stiprinant šiuos ryšius, Lietuva gali tikėtis gauti geriausią praktiką ir galimybes bendradarbiauti inovacijų, ekonomikos modernizavimo ir naujų investicijų pritraukimo srityse, ypač atsižvelgiant į Lietuvos, kaip skaitmeninės šalies, pripažinimą.
Kokiomis priemonėmis Lietuva aktyviai skatina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą?
Lietuva DI plėtrai skiria ypatingą dėmesį, laikydama naujų technologijų diegimą prioritetu. Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina reikšmingas finansinės paramos priemones, pavyzdžiui, 15 mln. eurų kvietimą teikti paraiškas startuoliams, dirbantiems su pažangiomis technologijomis – DI, „blockchain“ ir robotinių procesų automatizavimu. Tai rodo ryžtingą siekį tapti DI srities lydere regione.
Kokie Lietuvos ekonomikos stiprinimo prioritetai buvo pristatyti Škotijos delegacijai?
Škotijos atstovams buvo pristatytos įvairios priemonės, skirtos stiprinti Lietuvos ekonomiką. Tarp jų – nacionalinio verslo plėtra, investicinio klimato gerinimas, administracinės naštos mažinimas, nacionalinio plėtros banko funkcijų plėtimas, gamybinių investicijų skatinimas regionuose, infrastruktūros vystymas, inovacijų bei aukštos pridėtinės vertės sektorių plėtra, startuolių rėmimas ir gynybos pramonės vystymas. Šios priemonės padeda kurti atsparią ir modernią ekonomiką.
Ką Lietuvos, kaip „skaitmeninės šalies“, pripažinimas reiškia ateities perspektyvoms?
Lietuvos pripažinimas kaip „skaitmeninės šalies“, turinčios stiprią informacinių technologijų infrastruktūrą ir technologijoms imlią visuomenę, atveria dideles ateities perspektyvas. Tai leidžia lengviau pritraukti tarptautines investicijas, kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, diegti inovacijas ir gerinti viešąsias paslaugas. Šis pripažinimas stiprina Lietuvos poziciją globalioje ekonomikoje ir skatina tolesnę skaitmeninę transformaciją, naudingą kiekvienam gyventojui.
Komentarai