Lietuva oficialiai žengė į naują technologinį etapą – šalies keliuose nuo šiol leidžiama naudoti automobilius su pažangiomis pagalbos sistemomis, kurios gali perimti dalį vairavimo funkcijų. Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) priėmė sprendimą pripažinti Nyderlandų transporto priemonių administracijos RDW išduotą laikiną Europos Sąjungos tipo patvirtinimą sistemai „FSD (Full Self-Driving, Supervised)“. Šis žingsnis Lietuvą paverčia viena pirmųjų valstybių Europoje, teisiškai įteisinusių tokio lygio vairavimo pagalbos technologijas realiomis eismo sąlygomis.
Pagrindiniai faktai apie naująjį reguliavimą
- Sistemos klasifikacija: Įteisinta SAE 2 lygio (Level 2) technologija, kuri automatizuotai palaiko eismo juostą, reguliuoja greitį ir padeda manevruoti, tačiau reikalauja nuolatinės žmogaus priežiūros.
- Teisinis pagrindas: Sprendimas remiasi ES reglamentu 2018/858, leidžiančiu valstybėms narėms pripažinti kitų šalių išduotus laikinus patvirtinimus inovatyvioms technologijoms.
- Atsakomybės principas: Nepaisant sistemos pavadinimo, visa teisinė ir fizinė atsakomybė už automobilio valdymą bei saugumą tenka vairuotojui.
- Priežiūros reikalavimas: Vairuotojas privalo nuolat stebėti eismo situaciją ir būti pasirengęs bet kurią sekundę perimti valdymą be išankstinio perspėjimo.
Teisinis pagrindas ir SAE 2 lygio technologinės ribos
Lietuvos institucijų sprendimas priimtas remiantis išsamiu Nyderlandų specialistų atliktu vertinimu. Nors viešojoje erdvėje „Full Self-Driving“ terminas dažnai asocijuojasi su visiška autonomija, techniškai ši sistema Lietuvoje klasifikuojama kaip 2 lygio pagalbos įranga. Tai reiškia, kad transporto priemonė gali vienu metu valdyti ir greitėjimą ar stabdymą, ir vairavimą, tačiau tai nėra savavaldis transportas, galintis veikti be žmogaus įsikišimo.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad šios technologijos gali reikšmingai prisidėti prie saugumo didinimo, ypač ilgesnėse kelionėse ar monotoniškame eisme, kur vairuotojo dėmesys natūraliai mąžta. „Mūsų užduotis – užtikrinti, kad reguliavimas neatsiliktų nuo technologijų raidos, o šios sistemos Lietuvoje būtų diegiamos saugiai ir atsakingai“, – teigia ministras. Sistemos veikimas bus nuosekliai stebimas, vertinant, kaip technologijos adaptuojasi prie vietos infrastruktūros ypatumų ir vairavimo kultūros.
Vairuotojo atsakomybė ir saugumo reikalavimai
Naujasis reguliavimas nubrėžia griežtą ribą tarp vairavimo pagalbos ir autonomijos. Vairuotojas, naudojantis „FSD (Supervised)“ sistemą, teisiškai laikomas transporto priemonės valdytoju, todėl jam galioja visi įprasti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Tai reiškia, kad asmuo negali užsiimti pašaline veikla – naudotis telefonu, skaityti ar atitraukti žvilgsnio nuo kelio.
LTSA specialistai įspėja, kad nors sistema padeda išvengti klaidų dėl nuovargio, ji gali klaidingai interpretuoti sudėtingas eismo situacijas, pavyzdžiui, laikiną kelio ženklinimą remonto zonose, specifines oro sąlygas ar netipinius kitų eismo dalyvių manevrus. Todėl nuolatinė kontrolė išlieka esminiu reikalavimu. Lietuva siekia sukurti reguliavimo modelį, kuris skatintų inovacijas, tačiau nekeltų papildomos rizikos kitiems eismo dalyviams, kol technologijos nėra pasiekusios aukštesnio autonomiškumo lygio.
Baltijos šalių bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos
Lietuvos sprendimas įteisinti pažangias sistemas yra dalis platesnės regioninės strategijos. Juras Taminskas kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis Taline pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą autonominio transporto plėtros srityje. Šis susitarimas numato bendrų standartų kūrimą ir keitimąsi duomenimis apie sistemų veikimą realiomis sąlygomis.
Tikimasi, kad vieningas reguliavimas Baltijos šalyse leis sukurti vientisą koridorių naujos kartos transporto technologijoms. Tai apima ne tik lengvuosius automobilius, bet ir potencialų krovinių gabenimo automatizavimą ateityje. Artimiausiu metu planuojama toliau pritaikyti infrastruktūrą – gerinti kelio ženklinimo matomumą ir diegti išmaniuosius eismo valdymo sprendimus, kurie yra būtini sklandžiam savivaldžių sistemų veikimui.
Šaltinis: ELTA
Komentarai