Gegužės viduryje Lietuvos energetikos sistema pasiekė istorinį etapą: saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje peržengė 1,5 gigavato (GW) momentinės gamybos ribą. „Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vietos gamyba užtikrino net 85 proc. viso šalies elektros poreikio, o tai leido vidutinei didmeninei kainai „Nord Pool“ biržoje susitraukti iki 96 Eur/MWh.
Saulės jėgainių gamyba pirmą kartą viršijo 1,5 gigavato
Penktadienį, gegužės 16-ąją, tarp 12:30 ir 12:45 valandos, užfiksuotas naujas gamybos pikas – Lietuvos saulės jėgainės generavo 1547 MW galią. Šis rezultatas net 112 MW viršijo ankstesnį rekordą, pasiektą dar 2025 metų liepos pradžioje. „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas pažymi, kad toks šuolis yra tiesioginė nuoseklios investicijų politikos pasekmė – instaliuota saulės elektrinių galia šalyje auga kiekvieną mėnesį.
Nors vėjo jėgainės išliko pagrindiniu gamybos šaltiniu, saulės energijos indėlis praėjusią savaitę demonstravo sparčiausią augimą. Saulės generacija šoktelėjo 17 proc. – nuo 59 GWh iki 69 GWh. Tuo tarpu vėjo elektrinių gamyba, dėl ramesnių orų, susitraukė 23 proc., tačiau vis tiek sudarė 42 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Vietos gamyba padengė 85 proc. Lietuvos elektros poreikio
Lietuva vis užtikrinčiau juda savirūpos link: praėjusią savaitę vietos elektrinės pagamino 200 GWh energijos. Nors bendras gamybos kiekis buvo 8 proc. mažesnis nei ankstesniu laikotarpiu, saulės energijos prieaugis padėjo stabilizuoti rinką mažėjančio bendro poreikio fone. Elektros suvartojimas šalyje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. ir siekė 234 GWh.
| Rodiklis | Reikšmė (praėjusi savaitė) | Pokytis |
|---|---|---|
| Vidutinė kaina (LT) | 96 Eur/MWh | -4% |
| Saulės generacija | 69 GWh | +17% |
| Vėjo generacija | 84 GWh | -23% |
| Vietos gamybos dalis | 85% | Stabilu |
Analizuojant elektros kainos tendencijas ir vėjo jėgainių įtaką, matyti, kad atsinaujinančių išteklių gausa tiesiogiai koreliuoja su kainų stabilumu biržoje. Ankstesni saulės energetikos rekordai rodo, kad energetikos tinklo paruošimas tokiai generacijai buvo vienas esminių pastarųjų metų uždavinių.
Biržos kainų dinamika ir tarptautinių jungčių apkrova
Vidutinė didmeninė kaina Lietuvos kainų zonoje praėjusią savaitę siekė 96 Eur/MWh. Palyginimui, Estijoje kaina buvo gerokai žemesnė – 76 Eur/MWh, o Latvijoje išliko identiška Lietuvos lygiui. Nors vietos gamyba buvo stipri, bendras importo kiekis augo 21 proc. (iki 88 GWh). Daugiausia energijos (52 proc.) įsivežta iš Latvijos, o 42 proc. pasiekė Lietuvą iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį.
Eksporto srautai taip pat demonstravo augimą – iš Lietuvos išvežta 65 GWh energijos (10 proc. daugiau nei prieš savaitę). Didžiausia dalis eksporto buvo nukreipta į Švediją ir Lenkiją. „LitPol Link“ jungties pralaidumas Lenkijos kryptimi buvo išnaudojamas net 74 proc., kas rodo aktyvų Lietuvos dalyvavimą regioninėje energijos apykaitoje.
Svarbu suprasti, kad šie skaičiai atspindi didmeninę rinką. Nors 85 proc. poreikio padengimas vietos gamyba yra puikus pasiekimas, galutinė kaina vartotojams priklauso nuo individualių tiekimo sutarčių. Visgi, rekordinė saulės generacija vidurdienio valandomis sukuria prielaidas itin pigiai elektrai, kuria gali pasinaudoti dinamiškus tarifus pasirinkę gyventojai ir verslas. Tinklo stabilumą tokių pikų metu užtikrina ne tik 7 tūkst. km oro linijų, bet ir Kruonio HAE bei šalyje veikiančios baterijų sistemos.
Šaltinis: ELTA
Komentarai