Vien sprendimas, kada pradėti kaupti pensijai, per kelis dešimtmečius gali pakeisti galutinę pensijų išmokų sumą keliais šimtais tūkstančių eurų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, iliustraciniame skaičiavime pradėjus kaupti 18 metų iki 65-erių būtų galima sukaupti daugiau kaip 579 tūkst. eurų, o pradėjus 45-erių – apie 58,5 tūkst. eurų.
Tai nėra pažadas, kiek žmogus tikrai turės senatvėje. Skaičiavimas remiasi prielaidomis: 2026 m. vidutiniu darbo užmokesčiu, 3 proc. įmoka į II pensijų pakopą, valstybės įmoka ir 8 proc. metine grąža. Nevertinamas atlyginimo augimas, rinkų svyravimai, fondų mokesčiai, teisiniai pokyčiai ar asmeninės karjeros pertraukos.
Vis dėlto skaičiai rodo mechanizmą, kurį asmeniniuose finansuose sunku pakeisti vėliau: kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo daugiau laiko turi veikti grąža.
Skaičiai rodo didžiausią skirtumą tarp 18 ir 45 metų pradžios
LIPFA pateiktame pavyzdyje žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį – 2312,15 euro prieš mokesčius. Jo 3 proc. įmoka į II pensijų pakopą sudarytų 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės įmoka – 33,49 euro per mėnesį – kaupimui kas mėnesį būtų skiriama 102,85 euro.
Pagal šį modelį pradėjus kaupti 45-erių iki 65 metų būtų sukaupta apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus 36-erių, suma siektų apie 133 tūkst. eurų. Jei kaupimas prasidėtų 25-erių, galutinė suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų.
Didžiausias skirtumas matomas ankstyviausiame scenarijuje: pradėjus 18 metų, iki pensinio amžiaus suma galėtų viršyti 579 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vien pradžios laikas šiame modelyje sudaro daugiau nei 520 tūkst. eurų skirtumą tarp 18 ir 45 metų starto.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad šie skaičiai yra iliustraciniai, tačiau jie atskleidžia pagrindinį kaupimo principą – ankstesnė pradžia leidžia ilgiau veikti investicijų grąžai.
Jaunimas pritaria ankstyvam kaupimui, bet kaupia rečiausiai
„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo paradoksą: 18–25 metų gyventojai supranta ankstyvo kaupimo naudą, tačiau realiai kaupia rečiausiai. Šioje amžiaus grupėje 70 proc. respondentų sutinka, kad pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau, bet kaupia 43 proc.
26–35 metų grupėje kaupiančiųjų dalis jau siekia 60 proc. Aktyviausiai II pensijų pakopoje dalyvauja 36–45 metų gyventojai – 68 proc.
Toks pasiskirstymas atitinka gyvenimo etapų logiką. Jaunesni žmonės dažnai tik pradeda karjerą, dengia kasdienes išlaidas, mokosi gyventi savarankiškai, planuoja būstą ar kitus didesnius pirkinius. Vidutinio amžiaus gyventojai dažniau turi stabilesnes pajamas ir aiškesnį finansinį planą.
V. Rūko teigimu, kaupimo pranašumas atsiranda ne tada, kai gyvenimas jau visiškai finansiškai susidėlioja, o tada, kai žmogus pradeda pakankamai anksti, kad laikas taptų jo sąjungininku.
Skirtingoms amžiaus grupėms rūpi ne tie patys dalykai
Apklausa atskleidžia, kad paskatos kaupti taip pat skiriasi pagal amžių. 36–55 metų respondentai dažniausiai mini stabilią ir nekaitaliojamą sistemą – tai nurodė 43 proc. šios grupės gyventojų.
Jaunesniems, 18–25 metų, svarbesni lankstesni pensijos išmokėjimo būdai ir valstybės prisidėjimas. Lankstumą mini 39 proc., o valstybės įmoką – 37 proc. šios grupės respondentų.
Tai rodo, kad vien informacijos apie pensijų sistemą nepakanka. Jaunesniems gyventojams reikia aiškaus atsakymo, ką jie gauna už šiandien atidėtą eurą, kokia dalimi prisideda valstybė ir kokią įtaką tai gali turėti būsimoms pajamoms.
Vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 745 eurus. LIPFA vadovas akcentuoja, kad jaunų žmonių pajamų lūkesčiai darbo rinkoje dažnai yra gerokai didesni, todėl sprendimas dėl papildomo kaupimo susijęs ne tik su tolima senatve, bet ir su būsimo gyvenimo lygio skirtumu.
Asmeninis sprendimas priklauso nuo rizikos ir laiko
II pensijų pakopa nėra vien taupymo sąskaita. Tai ilgalaikis investavimas, todėl galutinė suma priklauso nuo rinkų grąžos, pasirinkto fondo, įmokų trukmės ir bendros sistemos taisyklių. Dėl to pateikti skaičiai neturėtų būti skaitomi kaip garantuotas rezultatas.
Tačiau jie padeda įvertinti atidėliojimo kainą. Vėliau pradėjus kaupti, žmogus gali didinti įmokas ar rinktis kitus finansinius sprendimus, bet prarasto laiko atkurti neįmanoma.
V. Rūkas nurodo, kad II pakopoje žmogus kaupia ne vienas – prie įmokų prisideda valstybė, šiemet kiekvienam skirianti apie 402 eurus per metus. Per kelis dešimtmečius tokios reguliarios sumos gali tapti reikšmingu priedu prie būsimos pensijos.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Tekstas parengtas remiantis LIPFA pateiktais apklausos ir iliustracinio kaupimo skaičiavimo duomenimis.
- Atskirtos apklausos išvados nuo iliustracinio finansinio skaičiavimo.
- Patikrinta, kad geografinė aprėptis yra nacionalinė, o ne konkretaus miesto.
- Straipsnyje pažymėta, kad 8 proc. grąža nėra garantuotas rezultatas.
- Išlaikyti pagrindiniai šaltinyje nurodyti procentai, įmokos ir amžiaus grupės.
- Šaltinis
- ELTA pranešimas spaudai
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-14 09:59
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai