Lietuvoje jaunimas saugumą vis dažniau matuoja santaupomis

Beveik kas antras 18–29 metų lietuvis finansinį saugumą pirmiausia sieja su santaupomis. Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Norstat“ atliktas tyrimas rodo, kad jauni gyventojai ne tik galvoja apie šiandienos išlaidas, bet ir ieško būdų turėti rezervą netikėtoms situacijoms.

Kovo mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktoje apklausoje santaupas kaip svarbiausią pasiruošimo ateičiai elementą įvardijo 38 proc. Lietuvos gyventojų. Tai didesnė dalis nei Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos gyventojai Baltijos šalyse išsiskiria atsargumu

Tyrimo duomenys leidžia matyti aiškų Baltijos šalių skirtumą: Lietuvoje finansinis rezervas dažniau laikomas pagrindiniu saugumo ramsčiu. Latvijoje taip mano 27 proc. gyventojų, Estijoje – 34 proc.

Šalis	Santaupas kaip saugumo elementą įvardijo
Lietuva	38 proc.
Estija	34 proc.
Latvija	27 proc.

Šie skaičiai neparodo, kiek gyventojai realiai turi sukaupę pinigų ar kokio dydžio rezervą laiko pakankamu. Jie rodo prioritetą: santaupos žmonėms tampa pirmu atsakymu kalbant apie pasiruošimą neapibrėžtumui.

Panašią kryptį rodo ir platesnės finansinės elgsenos temos. Apie tai, kaip gyventojai vertina priklausomybę nuo vieno atlyginimo ir papildomų pajamų poreikį, plačiau rašyta analizuojant Lietuvos finansinio saugumo įpročius.

Jaunesni gyventojai dažniau kalba apie rezervą

Tyrimas paneigia paprastą stereotipą, kad jauni žmonės gyvena tik šia diena. Tarp 18–39 metų gyventojų santaupas kaip svarbiausią saugumo elementą įvardija apie pusė respondentų. Tarp 60–74 metų apklaustųjų taip mano 30 proc.

BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė tokį požiūrį sieja su aplinka, kurioje augo dabartinis jaunimas: ekonominiais sukrėtimais, pandemija, geopolitine įtampa ir karu Europoje.

„Jaunoji karta labai aiškiai supranta finansinio stabilumo svarbą ir ieško būdų jaustis saugiau neapibrėžtame pasaulyje. Santaupos jiems reiškia ne tik finansinę „pagalvę“, bet ir daugiau laisvės planuoti ateitį“, – sako A. Variakojienė.

Lietuvoje jaunimas saugumą vis dažniau matuoja santaupomis

Saugumas jaunimui neapsiriboja banko sąskaita

Apklausa rodo, kad pasiruošimas ateičiai gyventojams nėra vien sukaupta suma. Tyrime minimos ir stabilios pajamos, aiškus ateities planas, emocinis stabilumas. Tai keičia patį saugumo supratimą: jis vis dažniau siejamas su galimybe išlaikyti kasdienį gyvenimą net tada, kai aplinkybės pasikeičia.

Lietuvos gyventojams tai aktualu dėl kelių priežasčių. Būsto, maisto, transporto, sveikatos ir šeimos išlaidos greitai parodo, kiek ilgai žmogus gali išsilaikyti be įprastų pajamų. Jaunesniems žmonėms prie to prisideda ir gyvenimo pradžios sprendimai: nuoma, paskolos, pirmieji didesni pirkiniai, profesijos keitimas ar noras išvykti mokytis ir dirbti kitur.

Dalis respondentų vis dėlto nenori saugumo suprasti kaip nuolatinio atsisakymo. 40 proc. lietuvių teigia įprastai derinantys malonumą ir saugumą, o tarp 18–29 metų gyventojų taip sako 46 proc. apklaustųjų.

Tyrimas fiksuoja nuotaiką, ne asmeninių finansų diagnozę

„Norstat“ apklausa BTA užsakymu buvo atlikta kovo mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje apklausta po 1 000 žmonių nuo 18 iki 74 metų.

Dėl to rezultatus reikėtų skaityti kaip gyventojų prioritetų nuotrauką konkrečiu metu, o ne kaip įrodymą, kad visi jauni žmonės jau turi pakankamą finansinį rezervą. Tyrimas parodo, ką žmonės laiko saugumo pagrindu, tačiau neatskleidžia jų santaupų dydžio, pajamų stabilumo ar skolinių įsipareigojimų.

„Kai žmonės kalba apie saugumą, jie dažniausiai turi galvoje ne tik sukauptus pinigus, bet ir ramybės jausmą, kad netikėta situacija nesugriaus jų kasdienio gyvenimo ar ilgalaikių planų“, – pažymi A. Variakojienė.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekstas parengtas remiantis BTA užsakymu „Norstat“ atliktos Baltijos šalių apklausos duomenimis ir aiškiai atskiriant skaičius nuo interpretacijų.

Patikros

Patikrinta, kad tyrimas apima Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Išlaikyti šaltinyje nurodyti procentai pagal šalis ir amžiaus grupes.
Nenurodytas santaupų dydis nebuvo interpretuojamas kaip faktinis finansinis rezervas.
Paminėta apklausos imtis: po 1 000 respondentų kiekvienoje šalyje.

BNS / BTA tyrimo pranešimas Ieškoti papildomo konteksto