Lietuvoje piniginę vis dažniau keičia telefonas

56 proc. Lietuvos gyventojų kasdieniams atsiskaitymams dažniausiai renkasi fizinę banko kortelę, tačiau naujausia apklausa rodo ir kitą aiškų poslinkį: daliai pirkėjų jau nebereikia nei grynųjų, nei plastikinės kortelės.

„Urbo banko“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad skaitmenines pinigines, tokias kaip Google Pay ar Apple Pay, kaip pagrindinį atsiskaitymo būdą naudoja 15 proc. šalies gyventojų. Grynieji pinigai vis dar išlieka antroje vietoje, juos dažniausiai renkasi 25 proc. respondentų.

Šie skaičiai nerodo, kad grynieji nyksta iš kasdienio gyvenimo, bet jie aiškiai atskleidžia, kaip skirtingai atsiskaito amžiaus, pajamų ir gyvenamosios vietos grupės. Pokytis labiausiai matomas tarp jaunų žmonių ir Vilniaus gyventojų.

Kortelė vis dar pirmauja, bet telefonas vejasi

Apklausoje fizinė kortelė liko dažniausias atsiskaitymo būdas Lietuvoje. Ją nurodė 56 proc. respondentų. Tai reiškia, kad daugumai gyventojų kortelė tebėra pagrindinis kasdienis įrankis parduotuvėje, kavinėje ar mokant už paslaugas.

Vis dėlto skaitmeninės piniginės jau tapo ne nišiniu sprendimu, o įprasta kasdienybės dalimi. Mokėjimas telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu dažniausiai naudojamas ten, kur pirkėjas vertina greitį ir paprastumą: bekontakčiuose terminaluose, viešojo transporto ar lojalumo programėlių aplinkoje, greituose kasdieniuose apsipirkimuose.

Pasak „Urbo banko“ Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, dar prieš kelerius metus piniginė daugeliui buvo toks pat būtinas daiktas kaip raktai ar telefonas. Dabar vis daugiau kasdienių funkcijų persikelia į išmanųjį įrenginį: mokėjimo kortelės, lojalumo kortelės, bilietai, paslaugų ir nuolaidų programėlės.

Apie panašią negrynųjų pinigų kryptį plačiau rašyta ir analizuojant, kaip gyventojai vis dažniau apsieitų be grynųjų.

Jaunimas grynuosius renkasi retai

Ryškiausias lūžis matomas 18–25 metų amžiaus grupėje. Šioje grupėje skaitmeninės piniginės jau lenkia fizinę kortelę: telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu dažniausiai atsiskaito 44 proc. jaunimo, o kortele – 41 proc.

Grynieji pinigai tarp jauniausių respondentų beveik pasitraukę į šalį. Juos kaip dažniausią atsiskaitymo būdą nurodė tik 8 proc. apklaustųjų. Tai daugiau kaip penkis kartus mažiau nei mokėjimus skaitmeninėmis piniginėmis.

Toks skirtumas gerai paaiškina, kodėl mokėjimo įprotis vis dažniau susiejamas ne tik su finansinėmis paslaugomis, bet ir su bendru telefono naudojimu. Jaunesniems žmonėms tas pats įrenginys dažnai atstoja piniginę, bilietą, nuolaidų kortelę ir apsipirkimo įrankį.

Lietuvoje piniginę vis dažniau keičia telefonas

Su amžiumi vaizdas keičiasi. 56 metų ir vyresnių respondentų grupėje grynuosius dažniausiai renkasi 41 proc., o kortelę – 51 proc. Skaitmeninės piniginės šioje grupėje sudaro tik 3 proc. Pensininkų grupėje grynieji net šiek tiek lenkia kortelę: atitinkamai 50 proc. ir 48 proc.

Jaunimo finansiniai įpročiai šiame kontekste išsiskiria ir platesniame vartojimo paveiksle, kuriame svarbi vieta tenka 18–25 metų gyventojų kasdienėms išlaidoms.

Vilniuje grynieji naudojami rečiausiai

Gyvenamoji vieta taip pat turi reikšmės. Regionuose fizinė kortelė naudojama beveik taip pat dažnai kaip Vilniuje, tačiau skiriasi alternatyvos. Sostinėje skaitmenines pinigines kaip pagrindinį mokėjimo būdą renkasi 24 proc. gyventojų, o grynuosius – tik 13 proc.

Kaimo teritorijose vaizdas kitoks: čia grynuosius dažniausiai renkasi 33 proc. gyventojų. Tai gali būti susiję su paslaugų pasiekiamumu, prekybos vietų įpročiais, gyventojų amžiumi ir kasdienio judėjimo ritmu.

J. Ivaška pažymi, kad Vilniuje bekontakčiai mokėjimai telefonu greičiau prigyja dėl intensyvesnės paslaugų aplinkos: daugiau kavinių, prekybos vietų, viešojo transporto, dažnesnių smulkių mokėjimų. Tokiose situacijose svarbu ne vien technologinė naujovė, bet ir sekundėmis matuojamas patogumas.

Pajamos keičia atsiskaitymo pasirinkimą

Apklausa rodo ir pajamų skirtumus. Tarp gyventojų, uždirbančių iki 500 eurų, grynuosius kaip dažniausią atsiskaitymo būdą nurodė 34 proc. Tarp gaunančių daugiau nei 1 500 eurų tokių buvo 18 proc.

Didesnių pajamų grupėje skaitmeninės piniginės naudojamos dažniau: net ketvirtadalis daugiausia uždirbančių respondentų jas pasirinko kasdieniams mokėjimams. Tai gali rodyti didesnį skaitmeninių finansinių paslaugų naudojimą, bet vien pajamos visko nepaaiškina. Jaunesnėse grupėse technologiniai įpročiai stiprūs nepriklausomai nuo pajamų.

Mokėjimas telefonu taip pat turi saugumo aspektą. Pasak banko atstovo, atsiskaitant išmaniuoju įrenginiu prekybininkui neperduodamas tikrasis kortelės numeris. Vietoje jo naudojami užšifruoti duomenys ir konkrečiam mokėjimui skirtas saugumo kodas.

„Spinter tyrimai“ apklausa apie kasdien naudojamus atsiskaitymo būdus atlikta 2026 m. balandžio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1 021 Lietuvos gyventojas nuo 18 iki 75 metų.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinių eiga

Tekstas parengtas remiantis „Urbo banko“ užsakytos ir „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis.

Patikros

Patikrinta, kad apklausa atlikta 2026 m. balandžio 18–28 dienomis.
Nurodytas respondentų skaičius: 1 021 Lietuvos gyventojas nuo 18 iki 75 metų.
Atskirtos bendros šalies tendencijos nuo amžiaus, pajamų ir gyvenamosios vietos grupių duo...
Nepridėta statistikos, kurios nėra pirminiame šaltinyje.

ELTA Ieškoti papildomo konteksto