Naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa patvirtina ilgalaikę tendenciją: atsiskaitymai negrynaisiais pinigais didėja, o grynųjų poreikis sparčiai mažėja. Šiandien net 76 proc. šalies gyventojų teigia, kad kasdienėse situacijose galėtų išsiversti be banknotų ir monetų.
Skaitmeninio augimo matas: kortelės ir išmanieji aplenkė grynuosius
Banko duomenys aiškiai rodo skaitmeninių operacijų dominavimą. Per pastaruosius dvejus metus, kai infliacija buvo itin aukšta, grynųjų pinigų išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose sumažėjo 6 proc. Tuo metu atsiskaitymų negrynaisiais operacijų skaičius šoktelėjo 24 proc., o bendra negrynųjų operacijų suma išaugo daugiau nei 30 proc., gerokai viršydama infliacijos lygį.
„Swedbank“ Baltijos Bankininkystės Skaitmeninių kanalų verslo vystymo vadovas Dominykas Brekys pabrėžia, kad šiuo metu 2 iš 3 eurų gyventojai išleidžia negrynaisiais pinigais.
„Banknotus ir monetas keičia patogesnės galimybės atsiskaityti kortele ar išmaniaisiais įrenginiais, kuriomis galima naudotis daugelyje prekybos ir paslaugų vietų“, – teigia D. Brekys.
Kas dar naudoja grynuosius?
Didžiausia dalis – 45 proc. – gyventojų grynuosius naudoja kelis kartus per savaitę. Tačiau 26 proc. jų prireikia tik kelis kartus per mėnesį, o 14 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį arba beveik niekada. Vis dėlto, 13 proc. gyventojų grynuosius pinigus vis dar naudoja itin aktyviai – kartą ar kelis kartus per dieną.
Dažniausiai grynuosius renkasi:
* 46 m. ir vyresni respondentai (aktyviau nei vidurkis).
* Mažesnių miestų gyventojai.
Rečiausiai grynuosius naudoja:
* 18–25 m. amžiaus grupės atstovai.
* Didesnes pajamas gaunantys asmenys.
Nors pandemijos metu visų amžiaus grupių klientai aktyviai perėjo prie skaitmeninių banko kanalų, seniau susiformavę atsiskaitymų įpročiai dar turi įtakos kasdieniams finansams tvarkyti. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje galioja ir tam tikri VMI taisyklėmis reglamentuoti apribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais.
Ateitis be grynųjų: lengviausia jaunam ir pasiturinčiam
Apklausos metu 76 proc. respondentų nurodė, kad be grynųjų galėtų išsiversti be didelių nepatogumų (30 proc. jų nepatirtų jokių nepatogumų, o 46 proc. susidurtų su tam tikrais apribojimais).
Grynieji pinigai yra būtini vos 24 proc. apklaustųjų. D. Brekys atkreipia dėmesį, kad skaitmeninės atsiskaitymo galimybės, tokios kaip mobilioji piniginė, suteikia daugiau lankstumo ir gali pakeisti tiek grynųjų, tiek standartinės kortelės poreikį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip sparčiai Lietuvoje mažėja grynųjų pinigų naudojimas kasdienėse situacijose?
Tendencija yra labai ryški ir sparčiai auganti: per pastaruosius dvejus metus grynųjų išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose sumažėjo 6 proc., o atsiskaitymų negrynaisiais skaičius išaugo net 24 proc. Tai reiškia, kad šiuo metu du iš trijų eurų gyventojai išleidžia naudodami korteles ar kitus skaitmeninius būdus, o 75 proc. šalies gyventojų kasdienėse situacijose jau gali apsieiti be grynųjų.
Kokia yra pagrindinė nauda renkantis atsiskaitymus kortele ar išmaniaisiais įrenginiais, o ne grynaisiais?
Pagrindinė nauda yra patogumas ir greitis. Skaitmeniniai atsiskaitymo būdai leidžia atlikti operacijas greičiau ir higieniškiau, nereikalaujant nešiotis fizinių pinigų. Be to, bendra operacijų negrynaisiais pinigais suma per pastaruosius dvejus metus padidėjo daugiau kaip 30 proc., gerokai viršydama infliaciją, o tai rodo didesnį pasitikėjimą ir aktyvų šių priemonių naudojimą tarp visų gyventojų grupių.
Ar vyresnio amžiaus gyventojai taip pat aktyviai prisideda prie skaitmeninių atsiskaitymų augimo?
Nors 46 metų ir vyresni respondentai grynuosius naudoja kiek aktyviau nei jaunesni, banko duomenys rodo, kad pandemijos laikotarpis iš esmės panaikino skaitmeninės atskirties skirtumus. Dabar visų amžiaus grupių klientai naudojasi skaitmeniniais banko kanalais ir elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, o tai palengvina greitą perėjimą prie negrynųjų operacijų visiems gyventojams.
Kokie atsiskaitymo būdai šiuo metu laikomi patogiausiais ir sparčiausiai populiarėjančiais?
Banknotus ir monetas sparčiai keičia patogesnės galimybės atsiskaityti kortele ar išmaniaisiais įrenginiais, tokiais kaip telefonai ar išmanieji laikrodžiai. Šie bekontakčiai būdai užtikrina ne tik patogumą, bet ir leidžia sekti išlaidas, o jų priėmimas nuolat plečiasi daugelyje prekybos ir paslaugų vietų.
Komentarai