Lietuvoje spaudimas išeiti iš darbo turi ribas

Darbuotojo pokalbis su vadovu dėl rezultatų ar darbo kokybės savaime nėra pažeidimas. Vadovas gali kelti reikalavimus, duoti pastabas ir inicijuoti pokalbius dėl darbo organizavimo. Riba peržengiama tada, kai kritika virsta žeminimu, bauginimu, manipuliavimu ar spaudimu pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbuotojo sprendimas nutraukti darbo sutartį savo noru turi būti laisvas. Jei iniciatyva kyla darbdaviui, jis turi taikyti teisėtas darbo santykių nutraukimo procedūras, o ne stumti žmogų į situaciją, kurioje jis jaučiasi neturintis pasirinkimo.

Darbuotojas neprivalo rašyti prašymo spaudžiamas

Prašymas išeiti iš darbo savo noru yra paties darbuotojo valios išraiška. Tai reiškia, kad vadovas negali reikalauti tokį dokumentą pasirašyti, grasinti atleidimu, bloginti darbo sąlygų ar žeminti darbuotojo, kad šis „pats“ pasitrauktų.

VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė pabrėžia, kad darbdavys turi teisę vertinti darbą, tačiau negali to daryti pažeisdamas žmogaus orumą. Kritika turi būti susijusi su darbo rezultatais, faktais ir lūkesčiais, o ne su darbuotojo asmenybe, išvaizda ar bandymu jį įbauginti.

Jei darbuotojas pasirašo prašymą dėl patirto spaudimo, vėliau gali būti sunkiau įrodyti tikrąsias aplinkybes. Todėl prieš pasirašant bet kokį dokumentą verta paprašyti laiko susipažinti su tekstu, pasiimti jo kopiją ir, jei kyla abejonių, kreiptis konsultacijos.

Elgesys, rodantis psichologinį spaudimą

VDI duomenimis, dalis skundų prasideda nuo įprastų darbinių pokalbių, kurie perauga į nepriimtiną bendravimą. Pavojingi ženklai atsiranda tada, kai pokalbyje nebeaptariamas konkretus darbas, o darbuotojas menkinamas arba verčiamas priimti darbdaviui patogų sprendimą.

Psichologinio spaudimo požymiai gali būti grasinimai atleisti, jei darbuotojas neparašys prašymo savo noru, užgaulūs komentarai, viešas žeminimas kolegų akivaizdoje, nuolatinis kaltinimas be aiškių faktų, manipuliavimas baime prarasti pajamas ar reputaciją.

VDI aprašytame tyrime nustatyta, kad per darbinį pokalbį darbuotoja buvo raginama rašyti prašymą išeiti savo noru, o atsisakius jai grasinta atleidimu. Vadovas taip pat vartojo darbuotojos orumą žeidžiančius pasakymus. Tokiais atvejais kalbama ne apie griežtą, bet teisėtą vadovavimą, o apie galimą psichologinį smurtą darbo aplinkoje.

Plačiau apie tai, kokie įrodymai gali būti naudingi tokiose situacijose, rašėme nagrinėdami psichologinio smurto darbe įrodymus.

Ką daryti prieš pasirašant dokumentus

Jei vadovas siūlo ar reikalauja rašyti prašymą išeiti iš darbo, darbuotojas neturi skubėti. Pirmas praktinis žingsnis – aiškiai paklausti, kieno iniciatyva siūloma nutraukti darbo santykius ir kokiu teisiniu pagrindu tai daroma.

Naudinga fiksuoti pokalbių laiką, dalyvius, pasakytas frazes, gautus laiškus ar žinutes. Jeigu pokalbis vyksta įtemptoje aplinkoje, darbuotojui gali būti svarbūs garso ar vaizdo įrašai, nes VDI nurodo, kad tokie įrodymai padeda nustatyti nepriimtino elgesio faktus.

Darbuotojas gali kreiptis į personalo skyrių, darbuotojų atstovą, profesinę sąjungą arba Valstybinę darbo inspekciją. Jeigu spaudimas tęsiasi, reikėtų neapsiriboti žodiniais paaiškinimais – raštu išdėstyti aplinkybes ir išsaugoti atsakymus.

Vadovo teisė reikalauti rezultatų nėra leidimas žeminti

Darbdavys privalo užtikrinti saugią darbo aplinką. Tai apima ne tik fizinį saugumą, bet ir apsaugą nuo psichologinio smurto, žeminimo ar bauginimo.

Vadovas gali kalbėti apie darbo klaidas, nustatyti lūkesčius, vertinti rezultatus, inicijuoti drausmines ar darbo santykių procedūras. Tačiau tokie veiksmai turi būti pagrįsti faktais, atliekami pagarbiai ir pagal teisės aktų nustatytą tvarką.

VDI ragina darbuotojus netylėti susidūrus su psichologiniu smurtu, o darbdaviams primena, kad vadovo žodis darbo vietoje formuoja organizacijos kultūrą ir gali lemti administracinę atsakomybę, jei peržengiamos teisėto bendravimo ribos.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekstas parengtas remiantis Valstybinės darbo inspekcijos pateikta informacija apie psichologinį spaudimą darbo vietoje.

Patikros

Atskirtos vadovo teisės vertinti darbą ir neteisėto spaudimo požymiai.
Patikrinta, kad straipsnyje aptariama nacionalinio masto darbuotojų teisių tema.
Išlaikyta VDI pozicija dėl įrodymų, įskaitant garso ir vaizdo įrašus.
Neįtraukti nepateikti išoriniai šaltiniai ar teisinės interpretacijos už šaltinio ribų.

Valstybinė darbo inspekcija Ieškoti platesnio konteksto