28 milijonai eurų – tokia investicija skirta Europos gynybos sistemų efektyvumui didinti per ambicingą DART projektą, kuriame viena pagrindinių technologinių ašių tapo lietuviškas sprendimas. Bepiločių orlaivių sistemų kūrėja „IT logika“ su savo autonomine stotimi „Dbox“ įsiliejo į elitinį Europos gynybos pramonės konsorciumą.
Šis bendradarbiavimas įrodo, kad vietos inovacijos pasiekė brandą, leidžiančią konkuruoti su pasauliniais lyderiais. Tačiau finansinės injekcijos savaime negarantuoja sėkmės – jos tik patvirtina technologinį potencialą, kurį dar reikės realiai integruoti į sudėtingas ES gynybos struktūras.
| Rodiklis | Reikšmė / Statusas |
|---|---|
| DART projekto vertė | 28 mln. eurų |
| EDF biudžetas (2021–2027) | 7,3 mlrd. eurų |
| Investicijos per EDF 2026 m. | 1 mlrd. eurų |
| Konsorciumo partnerių skaičius | Virš 20 įmonių ir mokslo įstaigų |
28 milijonų eurų investicija į skaitmeninius gynybos dvynius
Europos gynybos fondo (EDF) lėšomis finansuojamas DART projektas orientuotas į „skaitmeninių dvynių“ (angl. digital twin) technologijų kūrimą. Tai nėra tiesiog kompiuterinė simuliacija, o visą gynybos ekosistemą – nuo gamybos grandinių iki oro erdvės platformų – apimantis skaitmeninis modelis. Jis leidžia simuliuoti realias operacines situacijas ir sistemų sąveiką dar prieš jas fiziškai diegiant.
Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas pabrėžia, kad Lietuvos įmonių dalyvavimas tokio masto projektuose yra šalies inovacijų sektoriaus įvertinimas. Pasak jo, tai ne tik saugumo klausimas, bet ir naujos ekonominės galimybės, kurias Lietuva privalo realizuoti. Panašios strateginės partnerystės buvo aptartos ir neseniai vykusiame Lietuvos ir Danijos forume, kur akcentuotas dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje.
Autonominės „Dbox“ stotys: stebėjimas be žmogaus įsikišimo
Bendrovės „IT logika“ sukurtas „Dbox“ sprendimas projekte sprendžia kritinę problemą – patikimos informacijos gavimą realiu laiku. Ši autonominė dronų stotis apjungia visą veikimo ciklą: nuo pakilimo, automatinio misijų vykdymo iki nusileidimo, įkrovimo ir duomenų perdavimo į valdymo centrą.
„Dbox“ leidžia užtikrinti nuolatinę teritorijų stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus be nuolatinio operatoriaus buvimo vietoje. Jurgita Gelažanskienė, „IT logika“ produkto vystymo vadovė, nurodo, kad technologija yra pritaikyta kritinės infrastruktūros ir valstybės sienų apsaugai. DART kontekste šie dronai tampa jutikliais, kurie maitina skaitmeninius modelius tiksliais duomenimis.
Lietuvos kūrėjai dirba kartu su tokiais pramonės milžinais kaip Prancūzijos „Dassault Systèmes“ ir „Safran Electronics & Defense“ bei Ispanijos „Indra Sistemas“. Tai rodo, kad lietuviški sprendimai technologiniu požiūriu jau dabar nenusileidžia globalių lyderių pasiūlai.
7,3 mlrd. eurų Europos gynybos fondo krepšelis Lietuvos verslui
EDF finansavimas yra esminis katalizatorius mažoms ir vidutinėms įmonėms. Mokslinių tyrimų etape fondas gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Tai ypač aktualu Lietuvai, kurios įmonės, tokios kaip „BPTI“, „Astrolight“ ar „Nano Avionics“, jau sėkmingai naudojasi šiomis lėšomis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat aktyviai skirsto paramą gynybos pramonei, skatindama eksporto proveržį ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Nors EDF finansavimas atveria duris, jis reikalauja sudėtingų tarptautinių partnerysčių, kurias mažosioms įmonėms be Inovacijų agentūros pagalbos užmegzti išlieka sunku.
Lietuvai aktualiausios EDF kryptys šiuo metu apima sausumos kovos pajėgumų vystymą bei proveržio technologijas. 2021–2027 m. laikotarpiui numatytas 7,3 mlrd. eurų biudžetas yra signalas vietos verslui nepraleisti progos integruotis į Europos tiekimo grandines.
Šaltinis: ELTA
Komentarai