15,5 tūkst. sukčiavimo atvejų: kaip DI „vadovai“ tuština Lietuvos įmonių sąskaitas
15,5 tūkst. incidentų ir beveik 59 mln. eurų – tokia yra Lietuvos įmonių ir gyventojų finansinio saugumo kaina per pastaruosius metus. Nors šalies finansų įstaigos demonstruoja vis didesnį efektyvumą stabdant neteisėtas operacijas, nusikaltėliai evoliucionuoja greičiau, pasitelkdami dirbtinį intelektą (DI), kuris leidžia sukurti itin įtikimas „vadovo apgaulės“ (angl. boss fraud) schemas.
Lietuvos pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad nors agresyvėjantis sukčių spaudimas verslo sektoriui auga, kartu didėja ir gebėjimas laiku užkirsti kelią nuostoliams. Žemiau pateikiami duomenys apie finansų sektoriaus pastangomis apsaugotas lėšas.
| Metai | Sustabdyta sukčių pasisavinama suma |
|---|---|
| 2024 m. | 15 mln. eurų |
| 2025 m. | 38 mln. eurų |
DI įrankiai trina ribą tarp tikrovės ir klastotės
Didžiausią nerimą saugumo ekspertams kelia DI įrankių progresas, kuris leidžia nusikaltėliams realiu laiku atkurti žmogaus balsą ar net vaizdą. Įsivaizduokite situaciją: įmonės finansininkui per „Teams“ ar „Zoom“ platformą paskambina vadovas, kurio veidas ir balsas atrodo identiški tikrajam. Jis paprašo skubiai atlikti konfidencialų pavedimą, nes kitaip „sugrius didelis sandoris“.
Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė, pabrėžia, kad sukčiai išnaudoja skubos jausmą ir vadovo autoritetą. DI leidžia jiems atkartoti ne tik kalbą, bet ir specifinę bendravimo manierą, mimikas ar net emocijas. Anksčiau sukčius išduodavo kalbos klaidos ar įtartini laiškų formatai, tačiau dabar šie indikatoriai nyksta. Kibernetinis saugumas tampa nebe tik IT skyriaus, bet kiekvieno darbuotojo, turinčio prieigą prie įmonės finansų, asmenine atsakomybe.
Verslo procesų spragos: 30 tūkstančių eurų pamoka
Lietuvos verslas susiduria su nauja realybe: sukčiai nebešaudo aklai, o kryptingai analizuoja konkrečias įmones, jų partnerius ir darbuotojų hierarchiją. Ž. Augonė pateikia konkretų pavyzdį apie vieną Lietuvos kliniką, kuri interjero dekorui užsakinėjo 30 tūkst. eurų vertės paveikslus iš užsienio galerijos.
Nusikaltėliai perėmė įmonių susirašinėjimą ir sąskaitoje tiesiog pakeitė galerijos rekvizitus į savo. Klinika pervedė pinigus net neįtardama, kad bendrauja su trečiąja šalimi. Tokios schemos rodo, kad net ir investicinio sukčiavimo anatomija bei kiti finansiniai nusikaltimai tampa vis sunkiau pastebimi be griežtos vidinės disciplinos. Dažnai įmonės net nepastebi įsilaužimo į jų pašto serverius, kol nebūna per vėlu.
Pagrindiniai faktai
- Tikslinės atakos: Sukčiai analizuoja darbuotojų roles socialiniuose tinkluose (pvz., „LinkedIn“), kad žinotų, kas atsakingas už mokėjimus.
- Duomenų viliojimas: DI pagalba sugeneruoti „phishing“ laiškai dabar rašomi nepriekaištinga lietuvių kalba.
- Kritinis laikas: Pastebėjus klaidą, pirmosios 2 valandos yra lemiamos bandant sustabdyti lėšas tarpbankinėje sistemoje.
Praktiniai žingsniai: kaip apsaugoti įmonės kapitalą
Nors technologijos tobulėja, dauguma atakų vis dar sėkmingai išnaudoja paprastus procesų trūkumus. Efektyviausias ginklas prieš modernų sukčiavimą yra „draugiškas įtarumas“ ir aiškios vidinės taisyklės, kurios turi būti taikomos be išimčių, net ir gavus tiesioginį „vadovo“ nurodymą.
Kiekviena įmonė turėtų nedelsiant įsidiegti šiuos saugiklius:
* Dvigubas patvirtinimas (4 akių principas): Bet kokie mokėjimai, viršijantys nustatytą ribą, privalo būti tvirtinami bent dviejų skirtingų darbuotojų skirtinguose įrenginiuose.
* Verifikacija kitu kanalu: Gavus prašymą pakeisti tiekėjo rekvizitus ar atlikti skubų mokėjimą, būtina susisiekti su partneriu ar vadovu kitu, anksčiau žinomu kontaktu (pavyzdžiui, skambučiu telefonu, o ne per tą pačią platformą, kurioje gautas prašymas).
* Vidiniai slaptažodžiai: Vadovas ir finansines operacijas atliekantys darbuotojai gali susitarti dėl specialių frazių ar kodų, kurie patvirtintų tapatybę netikėtų ar skubių prašymų metu.
* Nuolatiniai mokymai: Darbuotojai turi būti supažindinti su naujausiais DI sukurtais pavyzdžiais, kad atpažintų nenatūralią balso sintezę ar vaizdo vėlavimą.
Įtarus sukčiavimą, laikas tampa kritiniu veiksniu. Lietuvos verslas privalo suprasti, kad DI sukurtas „vadovas“ nebėra mokslinė fantastika, o reali grėsmė, reikalaujanti ne tik technologinių sprendimų, bet ir griežtos organizacinės kultūros.
Šaltinis: BNS
Komentarai