Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose 2026-aisiais užfiksuotas teigiamas lūžis: juodųjų dėmių skaičius susitraukė dešimtadaliu. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu šalyje nustatytos 27 tokios vietos – tai trimis mažiau nei praėjusiais metais, kai jų buvo 30. Nors bendra tendencija džiugina saugaus eismo ekspertus, statistika atskleidžia gilesnę problemą: net 15 pavojingų taškų išlieka tose pačiose vietose ne vienerius metus.
Juodoji dėmė kelių infrastruktūros terminologijoje nėra atsitiktinis įvykis. Tai konkretus kelio ruožas arba sankryža, kurioje per ketverių metų laikotarpį įvyko mažiausiai keturi eismo įvykiai, pasibaigę žmonių sužeidimais ar žūtimis. 2026 m. šiose zonose iš viso užfiksuoti 122 įskaitiniai eismo įvykiai, nusinešę 3 gyvybes ir sužaloję 162 žmones.
Pavojingiausių ruožų statistika ir pasiskirstymas
Analizuojant 2026 m. duomenis, išryškėja aiškus pasiskirstymas pagal kelių kategorijas. Daugiausia rizikos židinių telkiasi pagrindinėse šalies arterijose, kur eismo intensyvumas yra didžiausias. Specialistai ištyrė ne tik esamas juodąsias dėmes, bet ir 31 papildomą avaringą vietą, kuriose situacija artėja prie kritinės ribos.
| Rodiklis | 2026 metų duomenys |
|---|---|
| Nustatytos juodosios dėmės | 27 |
| Avaringos vietos | 31 |
| Žuvusiųjų skaičius šiose vietose | 3 |
| Sužeistųjų skaičius šiose vietose | 162 |
| Pasikartojančios vietos (nuo pernai) | 15 |
| Naujai susiformavusios dėmės | 12 |
Tyrimo duomenimis, 14 juodųjų dėmių nustatyta magistraliniuose keliuose, 9 – krašto keliuose, o 4 – rajoninės reikšmės keliuose. Tai rodo, kad infrastruktūros gerinimo poreikis išlieka aktualus visame šalies kelių tinkle, nepriklausomai nuo kelio svarbos.
Kritinės infrastruktūros spragos: kairieji posūkiai ir perėjos
Susisiekimo ministerija ir TKA specialistai pabrėžia, kad dažniausios tragedijų priežastys juodosiose dėmėse yra susijusios su konkrečiais projektavimo trūkumais. Net 26 proc. visų eismo įvykių šiose vietose įvyko atliekant kairįjį posūkį arba apsisukant. Nesaugios pėsčiųjų perėjos, ypač tos, kurios kerta daugiau nei dvi eismo juostas be saugos salelių ar tinkamo apšvietimo, išlieka didžiausiu rizikos faktoriumi pažeidžiamiausiems eismo dalyviams.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigia, kad Vyriausybės prioritetas yra sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių. Tam pasitelkiamos modernizavimo priemonės: šviesoforų fazių optimizavimas, sankryžų rekonstravimas į žiedines, kryptinio apšvietimo įrengimas bei aiškesnis horizontalusis ženklinimas, suteikiantis pirmumą dviratininkams ir pėstiesiems.
Žmogiškasis faktorius ir Tauragės pavyzdys
Nors saugi infrastruktūra yra pamatas, TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Augustinas Gudelis pastebi, kad penkios iš 27 juodųjų dėmių susiformavo išskirtinai dėl netinkamo vairuotojų elgesio. Tai apima vairavimą išgėrus, neturint teisės vairuoti arba pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tokiais atvejais net ir moderniausi inžineriniai sprendimai negali pilnai eliminuoti pavojaus.
Geografiškai šiemet išsiskiria Tauragė. Magistraliniame kelyje Nr. A12, einančiame per šį miestą, nustatytos net trys juodosios dėmės. Tai didžiausia tokių vietų koncentracija viename ruože visoje Lietuvoje. Siekiant ilgalaikių rezultatų, šiose vietose numatomas ne tik infrastruktūros gerinimas, bet ir aktyvesnė eismo dalyvių kontrolė bei švietimas. Nacionalinis juodųjų dėmių žemėlapis yra nuolat pildomas, įtraukiant ir savivaldybių teikiamus duomenis apie vietinės reikšmės kelius.
Šaltinis: ELTA
Komentarai