Lietuvos mokyklose gyvenimo įgūdžių pamokos vyksta nevienodai

Gyvenimo įgūdžių programa, jau dvejus metus privaloma 1-10 klasių mokiniams, Lietuvos mokyklose įsitvirtina nevienodu tempu. Vienose klasėse ji tapo įprasta pamoka apie emocijas, santykius, saugumą, nikotino vartojimo įpročius ir atsakingus sprendimus, kitose mokytojai vis dar ieško, kaip kalbėti jautriomis temomis ir kokią dalį turinio realiai įgyvendinti.

Lietuvos socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė, viena programos rengėjų, situaciją apibūdina trumpai: mokykloms sekasi „įvairiai“. Pasak jos, skirtumus lemia ne vien programa, bet ir tai, ar mokykla socialinį bei emocinį ugdymą buvo pradėjusi dar iki privalomo dalyko atsiradimo.

Mokyklose matomos labai skirtingos pamokų patirtys

Gyvenimo įgūdžių programa Lietuvos mokyklose pradėta diegti 2023-2024 mokslo metais. Ji sujungė temas, kurios anksčiau dažnai būdavo dėstomos fragmentiškai: socialinį ir emocinį ugdymą, lytiškumo ugdymą, žmogaus saugą, psichoaktyviųjų medžiagų ir patyčių prevenciją.

D. Šukytės teigimu, ten, kur mokyklos šiose srityse dirbo nuosekliai, nauja pamoka sustiprino jau pradėtą kryptį. Tokiose bendruomenėse mokiniai ir mokytojai lengviau kalba apie emocijas, ribas, santykius, konfliktus ir atsakomybę.

Kitose mokyklose programa vis dar kelia neaiškumų. Dalis mokytojų vengia nepatogių temų, dalį turinio perduoda sveikatos specialistams arba renkasi užduotis, kurios tik iš dalies atitinka programos tikslus.

Panašūs klausimai švietimo sistemoje keliami ir platesniame kontekste: mokinių sveikata, atsparumas ir kasdieniai įgūdžiai tampa vis dažnesne nacionalinių programų tema, kaip rodo ir diskusijos apie Lietuvos moksleivių fizinį pasirengimą.

Mokytojams reikia ne tik metodikos, bet ir asmeninio pasirengimo

Gyvenimo įgūdžių pamokos skiriasi nuo dalykų, kuriuose mokytojas gali remtis vien teorija, faktais ar vadovėliu. Kalbant apie emocijas, santykius, ribas ir lytiškumą, mokiniai greitai pajunta, ar mokytojas pats jaučiasi tvirtai.

Viena sostinės progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros bei gyvenimo įgūdžių mokytoja Evelina pripažino, kad pirmąjį pusmetį pasitikėjimo trūko. Pasak jos, kol temos nebuvo „prisijaukintos“, pamoka atrodė kaip svetimas tekstas, kurį tenka skaityti balsu.

D. Šukytė pabrėžia, kad sunkiausia tiems pedagogams, kurie iki šiol mokyklą matė tik kaip akademinių žinių vietą. Tokiu atveju kalbėjimas apie emocijas ar santykius reikalauja daugiau laiko, mokymų ir asmeninio pasirengimo.

Lytiškumo ugdymas išlieka jautriausia programos dalis

Po pirmųjų programos metų D. Šukytė atliko tyrimą, kuriame aiškinosi, kas dėsto Gyvenimo įgūdžių programą, kiek turinio įgyvendinama ir kurių temų mokytojai vengia. Pagal bendrojo ugdymo programą 70 proc. turinio yra privaloma, dar 30 proc. paliekama mokytojo nuožiūrai.

Lietuvos mokyklose gyvenimo įgūdžių pamokos vyksta nevienodai: ką svarbu žinoti

Ekspertės teigimu, emocinio ugdymo temomis dirbti paprasčiau, nes yra daugiau parengtų užduočių ir metodinės medžiagos. Lytiškumo ugdymas išlieka jautresnis: dalis mokytojų po viešų diskusijų ir tėvų reakcijų pasirinko šią temą aplenkti arba perduoti specialistams.

Mokytoja Evelina pasakojo, kad pirmaisiais metais lytiškumo pamokų septintokams nevedė, tačiau vėliau dalyvavo mentorių paskaitose ir grįžo prie temos drąsiau. Jos teigimu, mokinių reakcija buvo geresnė, nei tikėtasi.

Programą dėsto skirtingų sričių pedagogai

Gyvenimo įgūdžių pamokas mokyklose veda įvairių dalykų mokytojai: biologijos, chemijos, lietuvių kalbos, etikos ir kitų sričių pedagogai. Iki šiol šį dalyką galėjo dėstyti bet kuris mokytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją.

Nuo šių metų rugsėjo reikalavimai griežtėja: pamoką galės vesti tik tie pedagogai, kurie bus baigę ne trumpesnę kaip 250 valandų nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą.

D. Šukytės teigimu, pirmaisiais metais susidomėjimas mokymais buvo didelis. Nacionalinėje kvalifikacijos kėlimo programoje, kurią vykdo Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas, registravosi daugiau žmonių, nei vėliau realiai pradėjo dirbti mokyklose.

Kokybės kontrolė lieka savivaldybių rankose

Pasak D. Šukytės, sisteminės programos kokybės kontrolės šiuo metu nėra. Ji pati lankosi mokyklose ir konsultuoja bendruomenes, tačiau kontrolės funkcijų neturi.

Ekspertės vertinimu, už kokybę turėtų labiau atsakyti savivaldybių švietimo padaliniai, tačiau jiems taip pat trūksta kompetencijų. Dėl to reali pamokų kokybė priklauso nuo konkrečios mokyklos, mokytojo pasirengimo ir bendruomenės požiūrio.

Mokytojai dalijasi užduotimis socialinių tinklų grupėse, tariasi, kaip kalbėti apie skirtingas temas, ir dažnai pamokas koreguoja pagal tai, kas vyksta klasėje. „Kartais pamoka labiau primena pokalbį – turi reaguoti į tai, kas vyksta čia ir dabar“, – sako mokytoja Evelina.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekstas parengtas remiantis BNS paskelbta medžiaga apie Gyvenimo įgūdžių programos įgyvendinimą Lietuvos mokyklose.

Patikros

Patikrinta, kad programa tekste siejama su 2023-2024 mokslo metais.
Atskirtos ekspertės Daivos Šukytės ir mokytojos Evelinos citatos bei vertinimai.
Išlaikyta faktinė nuoroda į 250 valandų kvalifikacijos programos reikalavimą nuo rugsėjo.
Geografinė aprėptis nustatyta kaip nacionalinė, nes kalbama apie Lietuvos mokyklas.

BNS Ieškoti platesnio konteksto