Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios iš esmės keičia mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarką. Pagal naująjį modelį, maksimalų pamokų skaičių ir mokykloje praleidžiamą laiką nustatys nebe sveikatos apsaugos ministras, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šis pokytis įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d. ir palies visas bendrojo ugdymo įstaigas šalyje.
Iki šiol mokinių krūvį ribojo sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kurios pirminė paskirtis buvo užtikrinti fizinę sveikatą ir prevenciją nuo pervargimo. Tačiau švietimo politikos formuotojai teigia, kad toks mechanizmas buvo pernelyg sustabarėjęs ir neatitiko šiuolaikinio ugdymo proceso lankstumo poreikių. Šie pokyčiai papildo anksčiau priimtus sprendimus, pavyzdžiui, kai kuriose ugdymo įstaigose jau taikomi mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimai, siekiant gerinti mokinių emocinę sveikatą ir koncentraciją.
Atsakomybės perdavimas švietimo politikams
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė Seimo posėdyje pabrėžė, kad atsakomybės sutelkimas vienose rankose leis efektyviau valdyti ugdymo kokybę. Nuo 2026-ųjų rudens maksimalus valandų skaičius įvairaus amžiaus grupėms bus nustatomas Bendrojo ugdymo planuose. Tai reiškia, kad ugdymo turinys ir jam skiriamas laikas bus derinami tame pačiame dokumente, vengiant institucinio dubliavimo.
Ministerijos teigimu, toks pokytis sudarys prielaidas operatyviau reaguoti į ugdymo programų pokyčius. Pavyzdžiui, integruojant naujus dalykus ar keičiant pamokų trukmę, nebereikės derinti techninių higienos normų parametrų su Sveikatos apsaugos ministerija, jei tai nepažeidžia esminių vaiko gerovės principų. Be to, regionuose jau dabar stiprinama pagalba mokiniams ir aiškinama egzaminų tvarka, tad krūvio reguliavimas taps dar viena grandimi stiprinant visą švietimo sistemą.
Griežtesni reikalavimai profesinio mokymo pedagogams
Pataisomis taip pat siekiama kelti profesinio mokymo kokybę. Seimas planuoja nustatyti, kad visi profesinio mokymo įstaigose dirbantys specialistai privalės įgyti pilną pedagogo kvalifikaciją. Šiuo metu Lietuvoje dirba 1 460 profesijos mokytojų, kurie nėra baigę pedagoginių studijų, o yra išklausę tik trumpalaikį pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.
Ministrės teigimu, darbo rinkos pokyčiai ir technologinė pažanga reikalauja, kad profesijos mokytojai ne tik išmanytų savo sritį, bet ir gebėtų taikyti modernius didaktikos metodus. Naujoji tvarka numato ketverių metų pereinamąjį laikotarpį: visi šiuo metu dirbantys ir kvalifikacijos neturintys mokytojai privalės baigti profesijos mokytojo programą per 4 metus nuo darbo pradžios. Ši nuostata įsigalios 2027 m. rugsėjo 1 d.
Įstatymo įsigaliojimo terminai ir tolesni žingsniai
Nors po svarstymo projektui pritarta bendru sutarimu, galutinis sprendimas bus priimtas po paskutinio balsavimo Seimo salėje. Jei įstatymas bus priimtas be pakeitimų, mokyklų administracijos turės dvejus metus pasiruošti naujai tvarkaraščių sudarymo tvarkai.
Ekspertai pastebi, kad krūvio reguliavimo perdavimas Švietimo ministerijai gali reikšti didesnę autonomiją pačioms mokykloms ateityje, tačiau kartu kelia klausimų dėl objektyvios mokinių sveikatos stebėsenos. Iki šiol galiojusios higienos normos buvo laikomos „saugikliu“, neleidžiančiu per daug intensyvinti mokymosi proceso dėl akademinių rezultatų siekio.
Kontekstas skaitytojui
- Sprendimų priėmėjas: Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių krūvį nustatys Švietimo, mokslo ir sporto ministras.
- Dokumentas: Maksimalios valandos bus nurodomos Bendrojo ugdymo planuose, o ne higienos normose.
- Profesijos mokytojai: 1 460 pedagogų turės įgyti kvalifikaciją iki 2027 m. rugsėjo 1 d. arba per 4 metus nuo įsidarbinimo.
- Tikslas: Suvienodinti ugdymo kokybės standartus ir aiškiau paskirstyti institucijų kompetencijas.
Šaltinis: ELTA
Komentarai