Prieš dešimtmetį į šalies rinką įžengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ ne tik pakeitė konkurencinę aplinką, bet ir iš esmės transformavo vartotojų psichologiją. Jei 2016-aisiais privatūs prekės ženklai daugeliui atrodė kaip nepažįstama naujiena, šiandien jie dominuoja daugumos gyventojų pirkinių krepšeliuose. Naujausi „Norstat“ duomenys rodo, kad šiuo metu net 73 proc. šalies gyventojų reguliariai renkasi produktus, pažymėtus ne garsių korporacijų, o paties prekybos tinklo logotipais.
73 proc. gyventojų renkasi privačius prekės ženklus
Šis pokytis nėra atsitiktinis – tai nuoseklaus dešimtmečio darbo rezultatas, pakeitęs suvokimą apie kainos ir kokybės santykį. „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis pastebi, kad situacija rinkoje pasikeitė iš esmės. Pirkėjai praktiškai įsitikino, kad kas iš tiesų nugula lietuvių krepšeliuose priklauso ne nuo reklamos biudžeto, o nuo realios produkto vertės.
Tyrimo duomenimis, 57 proc. respondentų privačius prekės ženklus vertina kaip racionalų būdą nepermokėti už rinkodaros kaštus. Dar 31 proc. apklaustųjų šiuos produktus renkasi siekdami sutaupyti. Įdomu tai, kad net 90 proc. pirkėjų sutinka su teiginiu, jog žinomi prekių ženklai dažnai yra brangesni tik dėl intensyvios reklamos, o ne dėl geresnės sudėties.
| Rodiklis | Pokytis per 10 metų |
|---|---|
| Lietuviškų tiekėjų skaičius | Nuo 60 iki 240 |
| Lietuviškų produktų asortimentas | Nuo 322 iki daugiau nei 1000 |
| Pirkėjų, renkančiųjų privačius ženklus, dalis | Pasiekė 73 proc. |
| Pigiausio krepšelio statusas | Išlaikytas 2025 ir 2026 m. |
Lietuviškų tiekėjų tinklas išsiplėtė keturis kartus
Nors „Lidl“ yra tarptautinis tinklas, jo integracija į vietos ekonomiką per dešimtmetį tapo itin stipri. Pradėjęs veiklą su 60 vietos gamintojų, šiandien tinklas bendradarbiauja su 240 Lietuvos įmonių. Tai reiškia, kad tokie prekės ženklai kaip „Pilos“ ar „Ballino“ iš tiesų yra gaminami gerai pažįstamose „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“ ar „Klaipėdos pieno“ gamyklose.
Trumpesnė tiekimo grandinė leidžia ne tik užtikrinti šviežumą, bet ir efektyviau valdyti logistikos kaštus. Tai tiesiogiai atsispindi galutinėje lentynos kainoje. Pavyzdžiui, 2026 metų „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimai patvirtino, kad pirkinių krepšelis atpigo būtent dėl efektyvaus privačių prekės ženklų valdymo.
Griežta kontrolė nepriklausomose laboratorijose
Kokybės užtikrinimas yra kritinis faktorius, leidęs pirkėjams pasitikėti privačiomis etiketėmis. Kiekvienas gamintojas privalo atitikti tarptautinius standartus, tokius kaip BRC ar IFS. Tačiau kontrolė tuo nesibaigia – produktai nuolat tikrinami nepriklausomose akredituotose laboratorijose.
Ypatingas dėmesys skiriamas greitai gendantiems produktams. Šviežia mėsa, žuvis ir pieno gaminiai papildomai tiriami „Eurofins“ laboratorijose, kur vertinama ne tik maistinė vertė, bet ir ieškoma nepageidaujamų medžiagų likučių. Toks modelis leidžia pirkėjams pasiūlyti produktus, kurie savo sudėtimi dažnai lenkia brangesnius analogus.
Vakarų Europos pirkėjų elgsenos modelis
Lietuva šiuo klausimu sparčiai vejasi ekonomiškai stiprias šalis. Antanas Bubnelis pabrėžia, kad Belgijos ar Šveicarijos gyventojai yra vieni aktyviausių privačių prekės ženklų pirkėjų. Šveicarai, nepaisant aukšto pragyvenimo lygio, pasižymi išskirtiniu praktiškumu ir prioritetą teikia kainos bei kokybės santykiui.
Šiandien „Lidl“ asortimente dominuoja tokie ženklai kaip „Milbona“, „Pikok“, „Alesto“ ar „Solevita“. Ne maisto prekių segmente pirkėjų pasitikėjimą užsitarnavo „Parkside“ įrankiai bei „Cien“ kosmetika. Tai rodo, kad pirkėjų pasitikėjimas išsiplėtė iš maisto produktų kategorijos į buities ir technikos sritis, o tai yra brandžios rinkos požymis.
Šaltinis: ELTA
Komentarai