Lietuvos vairuotojams – tankiausias įkrovimo tinklas

Autorius: gerosnaujienos.lt redakcija. Duomenų pagrindas: ELTA perduotas pranešimas, „GridX“ analizė ir 2026 m. balandį publikuoti rodikliai.

Lietuva Baltijos regione tebėra viešojo įkrovimo stotelių skaičiaus ir tankumo lyderė, tačiau 2025 m. greitojo įkrovimo plėtros tempą sparčiau augino Latvija ir Estija. Tai reiškia, kad Lietuvos pranašumas dar neišnyko, bet kaimynės greičiau pereina prie stotelių, kurios kelionėje sutaupo daugiau laiko.

„GridX“ analizėje išryškėja rinka, kurioje vien stotelių kiekio nebepakanka. Ankstyvesnėje brandos stadijoje šalys dažniau stato įprastas AC stoteles, o brandesni tinklai vis daugiau dėmesio skiria DC įkrovimui nuo maždaug 50 kW galios. Lietuva, jau turėdama didžiausią tinklą regione, dabar pereina nuo kiekio prie patogesnio greičio.

Greitųjų stotelių plėtra vejasi Lietuvos pranašumą

Pagrindinė žinia vairuotojams paprasta: Lietuvoje įkrovimo vietų tebėra daugiausia, bet kelionėse per Baltijos šalis vis labiau juntamas ir kaimynių progresas.

Lietuva išlieka viešojo įkrovimo infrastruktūros lydere Baltijos regione pagal bendrą stotelių skaičių ir tankumą.
EAFO duomenimis, 2025 m. Lietuvoje įprastų įkrovimo stotelių skaičius siekė 1705, o greitojo įkrovimo – 1695; bendras tinklas augo apie 60 proc.
Estijoje greitojo įkrovimo stotelių skaičius pernai augo 123 proc., Latvijoje metų pabaigoje greitojo įkrovimo stotelių buvo daugiau nei įprastų.
Šie skaičiai neparodo visos patirties: vairuotojui dar svarbi stotelės vieta, galia, užimtumas, kaina ir atsiskaitymo patogumas.

2025 m. Baltijos šalių įkrovimo tinklo vaizdas

Šalis	Ką rodo 2025 m. duomenys
Lietuva	Daugiausia viešųjų įkrovimo stotelių ir didžiausias tankumas regione; nurodoma 1705 įprastos ir 1695 greitojo įkrovimo stotelės.
Latvija	Metų pabaigoje fiksuota 2051 viešoji stotelė: 883 įprastos ir 1168 greitojo įkrovimo.
Estija	Suskaičiuota 1976 viešosios stotelės; AC stotelių skaičius augo 59 proc., DC – 123 proc.

Latvijos duomenys rodo aiškų posūkį į greitkelių įkrovimo koridorius. Estijos atveju ryškiausias rodiklis yra greitojo įkrovimo augimas, nors bendras tinklo dydis dar mažesnis nei Lietuvos.

Lietuvos vairuotojams – tankiausias įkrovimo tinklas

Lietuvai tai nėra vien konkurencinė lentelė. Kuo daugiau greitųjų stotelių atsiranda Latvijoje ir Estijoje, tuo lengviau planuoti keliones į Rygą, Taliną ar pajūrį kitoje sienos pusėje be ilgo sustojimo rizikos.

Vairuotojams svarbiau tampa galia ir maršrutas

Tankus tinklas ne visada reiškia trumpą sustojimą. Įprasta AC stotelė patogi prie namų, darbo ar prekybos centro, kai automobilis gali stovėti ilgiau. DC stotelė svarbesnė magistralėse ir tarpmiestiniuose maršrutuose, kai vairuotojas tikisi pasikrauti per trumpą pertrauką.

Todėl Lietuvoje daugėja projektų, orientuotų į keliones, o ne tik į formalią prieigų statistiką. Pavyzdžiui, prie A1 jau atidarytas greito įkrovimo parkas Raseinių rajone, o Vilniaus rajone planuojamos naujos įkrovimo vietos prie kasdienių maršrutų.

Tokie projektai rodo, kad vairuotojų poreikiai keičiasi: svarbu ne tik rasti artimiausią stotelę žemėlapyje, bet ir žinoti, ar ji leis tęsti kelionę po keliolikos ar keliasdešimties minučių.

Rinka pereina nuo stotelių skaičiaus prie patogumo

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2024–2025 m. pasaulyje viešųjų įkrovimo taškų skaičius viršijo 5 mln. Europoje AC stotelės vis dar dominuoja, tačiau greitasis įkrovimas plečiasi dėl ilgesnių kelionių poreikio ir didesnių elektromobilių baterijų.

„Enefit“ viešojo įkrovimo verslo valdymo vadovas Paulius Bartaševičius teigia, kad Lietuvoje infrastruktūros pagrindas jau sukurtas, todėl daugiau dėmesio skiriama greičiui ir patogumui. Pasak jo, 2023–2025 m. greitojo įkrovimo stotelių plėtra Lietuvoje išaugo daugiau nei šešis kartus.

„Tai natūralu, nes infrastruktūros mums jau užtenka – laikas galvoti apie greitį ir patogumą vairuotojams. Lietuva tapo viena sparčiausiai augančių nuolatinės srovės įkrovimo rinkų Rytų Europoje“, – sakė P. Bartaševičius.

„Enefit“ strategijoje Lietuvoje akcentuojamos itin greitos 240 ir 320 kW galios stotelės, skirtos tiems sustojimams, kai vairuotojui svarbiausia kuo greičiau grįžti į maršrutą.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Duomenų kelias

Tekstas parengtas iš ELTA perduoto pranešimo ir jame minimų „GridX“ bei EAFO rodiklių, atskiriant faktinius skaičius nuo rinkos interpretacijos.

Patikros

Sulyginti šaltinyje pateikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos viešojo įkrovimo rodikliai.
Atskirti AC ir DC įkrovimo tipai, nes šaltinis juos sieja su skirtinga rinkos branda.
Palikta išlyga, kad stotelių skaičius neparodo kainos, užimtumo ar realaus pasiekiamumo ko...
Pažymėta, kad analizė remiasi 2026 m. balandį publikuotais duomenimis.

ELTA pranešimas spaudai Ieškoti nepriklausomo konteksto