Kas antras Lietuvos verslas tvarumo pokyčių poreikį jau jaučia arba tikisi pajusti per artimiausius penkerius metus. „Swedbank“ užsakytos apklausos duomenimis, pokyčiai įmonėms dažniausiai siejasi ne vien su aplinkosauga – didžiausi lūkesčiai kyla socialinėje srityje, darbuotojų gerovės ir žmogaus teisių klausimais.
Tyrimą 2026 m. gegužės 22–birželio 12 d. atliko „Spinter tyrimai“. Apklausta 515 įmonių atstovų visoje Lietuvoje.
Daliai įmonių pokyčiai jau tapo kasdienybe
15 proc. apklaustų įmonių teigė, kad su tvarumu susijusių pokyčių poreikis joms aktualus jau dabar. Dar 12 proc. mano, kad jis iškils per artimiausius metus, 15 proc. – po vienerių ar dvejų metų, o 8 proc. – po trejų–penkerių metų.
Ketvirtadalis įmonių mano, kad artimoje ateityje tokio poreikio nebus, dar tiek pat neturi aiškios nuomonės. Tai reiškia, kad apklausa rodo ne vieną bendrą verslo reakciją, o skirtingą pasirengimo etapą: vienos įmonės jau keičia procesus, kitos dar tik vertina, kada tokie lūkesčiai jas pasieks.
„Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovė Šarlota Belazaraitė teigia, kad tvarumas ne visada įvardijamas kaip atskira investicijų kryptis. Įmonės produktyvumą, energetinį efektyvumą, procesų skaitmenizavimą ar darbuotojų kompetencijas gali vertinti kaip įprastus verslo sprendimus, nors jie kartu mažina veiklos pažeidžiamumą.
Įmonės pirmiausia investuoja į skaitmenizaciją ir darbuotojus
Per artimiausius 12 mėnesių 26 proc. įmonių planuoja investuoti į skaitmenizavimo ir robotizacijos sprendimus. 23 proc. numato skirti lėšų personalo mokymams, o 20 proc. – našumą didinančioms technologijoms.
Energetinį efektyvumą kaip investicijų kryptį nurodė 11 proc. verslų. Poveikio aplinkai mažinimą arba tvaresnį verslo modelį planuoja 6 proc. tyrimo dalyvių.
Tokį pasirinkimą galima paaiškinti tuo, kad dalis tvarumo veiksmų tiesiogiai susiję su veiklos kaštais, našumu ir darbuotojų pasirengimu. Skaitmenizacija bei automatizacija gali būti planuojamos dėl efektyvumo, tačiau tuo pačiu padeda įmonėms geriau valdyti išteklius ir pasiruošti klientų reikalavimams. Lietuvos pramonės technologinių sprendimų kryptį iliustruoja ir naujos medžiagos bei 3D spausdinimo galimybės.
Socialiniai klausimai verslui tampa svarbesni už vien aplinkosaugą
29 proc. įmonių didžiausių pokyčių tikisi socialinėje srityje. Tarp minimų temų – darbuotojų gerovė, lygios galimybės ir žmogaus teisių užtikrinimas.
Aplinkosaugos sritį, apimančią poveikį aplinkai, CO2 emisijas ir taršos ribojimą, nurodė 26 proc. verslų. Dar 21 proc. teigė, kad pokyčių gali tekti imtis dėl prekių ar paslaugų užsakovų reikalavimų, o 20 proc. minėjo valdyseną.
Šie skaičiai nerodo, kad visos įmonės jau įgyvendina konkrečius tvarumo projektus. Jie atskleidžia, kur verslas tikisi pokyčių poreikio arba mato galimą spaudimą ateityje.
Didesnės įmonės reikalavimus pajunta anksčiau
Daugiau kaip 50 darbuotojų turinčios įmonės tvarumo poreikį dažniau nurodo jau dabar. Mažosios, iki 10 darbuotojų turinčios įmonės, dažniau teigia, kad artimoje ateityje tokio poreikio nemato.
Skirtumą lemia ne vien reguliavimas. Didesnėms bendrovėms tvarumo klausimai dažniau tampa verslo santykių dalimi – jie atsiranda klientų reikalavimuose, tiekimo grandinėse, investuotojų ir finansuotojų vertinimuose.
Tarptautiniai klientai gali prašyti duomenų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, energijos vartojimą, darbo sąlygas ar žmogaus teisių užtikrinimą. Mažesnes įmones tokie lūkesčiai dažnai pasiekia netiesiogiai – per didelius užsakovus, partnerius ir pirkimų kriterijus.
Pirmas žingsnis – įsivertinti konkrečias verslo rizikas
Šarlota Belazaraitė įmonėms siūlo pradėti ne nuo formalių dokumentų rengimo, o nuo klausimų, kurie tiesiogiai susiję su veikla: kur patiriamos didžiausios sąnaudos, kokių duomenų prašo klientai ir partneriai, kokios rizikos gali sutrikdyti veiklą bei kaip sustiprinti darbuotojų įsitraukimą ir tiekimo grandinės patikimumą.
Atsirinkus kelias svarbiausias sritis, jas verta susieti su konkrečiais verslo tikslais. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonėms tvarumo tema vis dažniau ateina per produktyvumą, skaitmenizaciją, kompetencijas ir santykius su klientais, o ne per atskirai pavadintą aplinkosaugos projektą.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Straipsnis parengtas pagal ELTA paskelbtą „Swedbank“ užsakytos reprezentatyvios įmonių apklausos informaciją.
- Patikrintas tyrimo laikotarpis: 2026 m. gegužės 22–birželio 12 d.
- Patikrinta apklaustų įmonių atstovų imtis: 515 respondentų.
- Atskirti dabartinis pokyčių poreikis, numatomas terminas ir neapibrėžtumas.
- Palygintos investicijų bei tvarumo sričių procentinės dalys.
- Šaltinis
- ELTA
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-30 12:09
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai