Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS pateiktą medžiagą ir šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės rekomendacijas.
Šiltuoju metų laiku nubrozdinimų, įpjovimų ir durtinių žaizdų dažniau patiriama važiuojant dviračiu, žygiuojant, plaukiant kalnų upėmis ar dirbant sode. Nedidelė žaizda nebūtinai reiškia nedidelę riziką: ją reikia išvalyti, įvertinti užterštumą ir prisiminti, kada paskutinį kartą skiepytasi nuo stabligės.
Jeigu žaizda gili, joje liko žemių ar svetimkūnis, o skiepijimo istorija neaiški, reikėtų kuo greičiau susisiekti su gydymo įstaiga. Skubios pagalbos reikia ir tada, kai nepavyksta sustabdyti stipraus kraujavimo.
Stabligės riziką lemia žaizda, o ne rūdys
Stabligę sukeliančių bakterijų „Clostridium tetani“ sporų aptinkama dirvožemyje, dulkėse ir gyvūnų išmatomis užterštoje aplinkoje. Į organizmą jos patenka per pažeistą odą. Todėl vertinama ne tai, ar žmogus susižeidė surūdijusiu daiktu, bet žaizdos gylis, pobūdis ir užterštumas.
„Užsikrėsti galima įsidūrus ne tik sena vinimi, bet ir žemėtu rožės spygliu, medžio šaka ar viela“, – aiškina Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Rūdžių mitas siejamas su tuo, kad seni metaliniai daiktai dažnai ilgai guli lauke ir gali būti užteršti bakterijų sporomis. Pavojų gali kelti ir kritimas nuo dviračio, kai į žvyro nubrozdintą odą patenka dirvožemio.
Didesnės rizikos žaizdos gali atrodyti nežymios
Atidžiau reikia vertinti gilias durtines, plėštines ir traiškytas žaizdas, gyvūnų įkandimus, atvirus lūžius, nudegimus bei nušalimus. Medikų įvertinimo gali reikėti ir tada, kai nubrozdinime liko smėlio, žemių ar kitų nešvarumų.
Mažas, beveik nekraujuojantis įdūrimas taip pat nėra savaime saugus. Jam greitai užsivėrus, žaizdos viduje gali susidaryti mažai deguonies turinčios sąlygos, palankios stabligės bakterijoms daugintis ir toksinui gamintis.
Aktyvių kelionių organizatoriaus „Upių labirintas“ vadovas Povilas Pelanis pastebi, kad kalnų upių žygiuose nemažai traumų patiriama krante. Riziką padidina slidūs akmenys, šaknys ir šakos, ypač apžiūrint slenksčius ar pernešant baidares bei kitą įrangą.
Žaizdą pirmiausia reikia gausiai išplauti
Prieš liečiant sužeistą vietą rankas reikia nusiplauti arba dezinfekuoti. Kraujavimas stabdomas švaria servetėle, audiniu arba spaudžiamuoju tvarsčiu. Jei kraujo srauto suvaldyti nepavyksta, būtina kreiptis skubios medicinos pagalbos.
Žaizdą rekomenduojama gausiai plauti švariu tekančiu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu, pašalinant matomą smėlį, žemes ir kitus nešvarumus. Odą aplink sužeidimą galima švelniai nuplauti muilu, tuomet panaudoti žaizdoms skirtą antiseptiką ir uždėti sterilų tvarstį arba pleistrą.
Tiesiai į gilią žaizdą nereikėtų pilti gryno spirito ar vandenilio peroksido. Pasak gydytojos, šios priemonės gali dirginti audinius, pažeisti sveikas ląsteles ir lėtinti gijimą, tačiau stabligės sporų nesunaikina.
Skiepo poreikis priklauso nuo žaizdos ir ankstesnių dozių
Jeigu žaizda švari ir nedidelė, papildoma vakcinos dozė paprastai svarstoma, kai nuo paskutinio skiepo praėjo bent dešimt metų. Po gilios, nešvarios ar kitaip didesnės rizikos žaizdos pakartotinis skiepas gali būti rekomenduojamas jau praėjus penkeriems metams.
Vaikystėje gauta apsauga nėra visam gyvenimui. Paskutinę vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje numatytą dozę paaugliai gauna būdami 15–16 metų, o suaugusiesiems apsaugą rekomenduojama atnaujinti kas dešimt metų.
Skiepijimo istoriją galima pasitikrinti e. sveikatos sistemoje arba kreipiantis į gydymo įstaigą. Galutinį sprendimą dėl papildomos dozės po traumos priima medikas, įvertinęs žaizdą ir anksčiau gautus skiepus.
Kada nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą
Medicininio įvertinimo reikia, jei žaizda gili ar smarkiai užteršta, joje liko didelis arba giliai įstrigęs svetimkūnis, žmogus nebuvo skiepytas, negavo viso pirminio skiepų kurso arba nežino savo skiepijimo istorijos.
Giliai įstrigusios šakos, metalo gabalo ar kito didelio svetimkūnio patiems traukti nereikėtų. Gydymo įstaigoje medikai nuspręs, ar reikalinga vakcina, o didesnės rizikos atvejais – ir imunoglobulinas nuo stabligės toksino.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias
Praktiniai veiksmai ir skiepijimo intervalai perteikti pagal BNS paskelbtus šeimos gydytojos paaiškinimus.
- Atskirta stabligės rizika nuo paplitusio mito apie rūdis.
- Patikrinta, kokios žaizdos šaltinyje įvardytos kaip didesnės rizikos.
- Išlaikyti šaltinyje nurodyti penkerių ir dešimties metų skiepijimo intervalai.
- Nurodyta, kad vakcinos ir imunoglobulino poreikį įvertina medikai.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-12 08:10
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai