Milijonierių testas: jei staiga praturtėtų, 54% lietuvių pinigus investuotų į nekilnojamąjį turtą (NT)
Ką darytų Lietuvos gyventojai, jeigu jų banko sąskaitą staiga papildytų netikėtas milijonas eurų? Nors tokia finansinė sėkmė leistų pasinerti į impulsyvų vartojimą, naujausia „Citadele“ banko užsakyta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis lietuvių rinktųsi racionalumą ir stabilumą.
Beveik du trečdaliai (54 proc.) apklaustųjų nurodė, kad šią sumą investuotų į nekilnojamąjį turtą (NT). Įdomu tai, kad NT pasirinkimas buvo populiariausias tarp jauniausių dalyvių (18–29 metų).
Kodėl NT išlieka Lietuvos investicijų karaliumi?
Prie tokio pasirinkimo stipriai prisideda visuotinis Lietuvos požiūris į būstą. Kaip pabrėžia „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė, Lietuva patenka tarp ES lyderių pagal nuosavo būsto turėjimą – jį turi apie 87 proc. gyventojų (kai ES vidurkis siekia 68 proc.).
„Nekilnojamasis turtas lietuviams išlieka aiškiausia ir saugiausia investavimo forma, o apklausos rezultatai atskleidžia, kad net ir svajonių scenarijuose finansiniai sprendimai būtų grindžiami racionalumu“, – komentuoja R. Narė.
Papildomi 23 proc. gyventojų nurodė, kad šiuos pinigus skirtų būtinam namų remontui arba renovacijai, dar labiau patvirtindami norą stiprinti turimą fizinis turtas. Tačiau ekspertai nuolat diskutuoja, kas per ilgą laiką uždirba daugiau – investuojantys į NT ar į akcijas.
Finansinis sąmoningumas: akcijos ir rezervai
Nemaža dalis lietuvių – ketvirtadalis (26 proc.) – staiga tapę milijonieriais rinktųsi investuoti į akcijas arba fondus. Šis pasirinkimas ypač populiarus tarp studentų (52 proc.).
Tyrimas atskleidė ir aukštą finansinį sąmoningumą bei ilgalaikio planavimo mąstyseną:
- Ilgalaikis kaupimas: 17 proc. kauptų santaupas vaikams, o 4 proc. skirtų pinigus pensijai arba trečiai pensijų pakopai.
- Verslas ir saugumas: 13 proc. pradėtų savo verslą, o 12 proc. – kurtų „saugumo buferį“.
- Garantuota grąža: 14 proc. pirktų saugų taupymo produktą su garantuota grąža.
„Šie pasirinkimai rodo, kad žmonės linkę galvoti apie tai, kaip išsaugoti ir auginti vertę, o ne tik išleisti. Milijonas pats savaime nėra garantija ateičiai, todėl rezervų kūrimas yra esminis“, – teigia R. Narė.
Kelionės, skolos ir labdara
Nors racionalumas dominuoja, nemaža dalis gyventojų milijoną išnaudotų patirtims ir finansinei ramybei pasiekti:
- Pasaulio pažinimas: 29 proc. apklaustųjų keliautų po pasaulį. Jei šie norai būtų įgyvendinti, jie prisidėtų prie Lietuvos oro uostų keleivių rekordų.
- Finansinė ramybė: 17 proc. grąžintų esamas paskolas.
- Gerumas: 19 proc. dalį pinigų skirtų filantropiniams tikslams ir paaukotų labdarai, nors tik maža dalis (vos 1 proc.) įsteigtų savo fondą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl nekilnojamasis turtas lietuviams išlieka „saugiausia ir aiškiausia“ investavimo forma, net turint milijoną eurų?
Tai glaudžiai susiję su aukštu nuosavo būsto rodikliu Lietuvoje – apie 87 proc. gyventojų turi nuosavą būstą (ES vidurkis – 68 proc.). Dėl šios priežasties nekilnojamasis turtas yra gerai pažįstama, apčiuopiama ir tradiciškai saugia investicija laikoma sritis, kuri padeda apsisaugoti nuo infliacijos ir užtikrina ilgalaikę vertę. Apklausa parodė, kad finansiniai sprendimai net svajonių scenarijuose daugumos gyventojų yra grindžiami racionalumu.
Be NT, kokias kitas ilgalaikes ir racionales investavimo strategijas rinkosi Lietuvos gyventojai, staiga gavę didelę sumą pinigų?
Nors NT pasirinko 54 proc. apklaustųjų, nemaža dalis rinkosi ir finansines priemones. Ketvirtadalis (26 proc.) investuotų į akcijas arba fondus. Be to, 17 proc. kauptų ilgalaikes santaupas vaikams, o 14 proc. rinktųsi saugų taupymo produktą su garantuota grąža. Šie pasirinkimai rodo aukštą gyventojų finansinį sąmoningumą – norą išsaugoti ir auginti gautą kapitalą, o ne impulsyviai išleisti.
Ar jauniausi apklausos dalyviai (18–29 m.) staiga tapę milijonieriais rinktųsi didesnę riziką ir greitą vartojimą?
Priešingai, apklausos duomenys rodo, kad būtent jaunimas išliko itin racionalus. Nors tarp studentų populiariau buvo investuoti į akcijas ir fondus, bendrai nekilnojamojo turto investicijos buvo populiariausios būtent tarp jauniausių apklausos dalyvių (18–29 m.), kurie taip pat prioritizavo ilgalaikę finansinę saugumo buferio kūrimą bei racionalias investicijas, o ne trumpalaikį vartojimą.
Ką finansų ekspertai pataria daryti pirmiausia, norint sukurti „saugumo buferį“ ir užtikrinti ilgalaikę finansinę gerovę?
Netikėtai praturtėjus svarbu išlaikyti racionalumą ir nepasiduoti impulsyviam vartojimui. Ekspertai pataria pirmiausia sukurti tvirtą ‘saugumo buferį’ (šį pasirinkimą nurodė 12 proc. apklaustųjų), skirtą nenumatytoms situacijoms. Taip pat verta paskirstyti lėšas: dalį skirti santaupoms pensijai arba vaikų ateičiai, o didžiąją dalį – investuoti į patikimas ir ilgalaikę vertę kuriančias sritis, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą ar diversifikuotus investicinius fondus.
Komentarai