Panikos ataka gali priminti širdies bėdą: kada sunerimti

Staigus širdies plakimas, dusulys, spaudimas krūtinėje ar stipri baimė mirti gali atrodyti kaip širdies sutrikimas. Panikos ataką patiriantis žmogus dažnai būtent taip ir jaučiasi, todėl pirmiausia ieško kardiologo pagalbos. Tačiau netikėto ar nepaaiškinamo krūtinės skausmo nereikėtų nurašyti nerimui: jį pirmiausia būtina įvertinti kaip galimą medicininę būklę.

Psichologas psichoterapeutas Erikas Siudikas panikos atakas sieja ne vien su kūno pojūčiais. Jos gali išryškėti per gyvenimo pokyčius, emocinį pervargimą, spaudimą atitikti artimųjų ar darbo vaidmenų lūkesčius. Kai ūmi grėsmė sveikatai atmesta, verta ieškoti ir to, kas palaiko nuolatinę įtampą.

Kūno pojūčiai dažnai atrodo kaip skubi širdies liga

Panikos ataka – tai staigus, intensyvus nerimo ir baimės priepuolis. Jam būdingi fiziniai simptomai: širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, kvėpavimo sunkumas, spaudimas ar skausmas krūtinėje. Psichologinių simptomų gali būti mažiau, tačiau jie itin gąsdina: nerealumo pojūtis, baimė prarasti kontrolę ar mirti.

Southern Methodist University psichologė Alicia Meuret aiškina, kad dauguma panikos ataką apibūdinančių požymių yra fiziniai. Dėl to žmogui natūraliai atrodo, kad sutriko būtent kūno sveikata. Šaltinyje minima amerikiečių mokslininkų apžvalga rodo, kad iki ketvirtadalio į priėmimo skyrių dėl krūtinės skausmo atvykstančių pacientų iš tiesų gali patirti panikos sutrikimą.

Šaltinyje taip pat nurodoma, kad Kanadoje atliktame tyrime daugiau nei devyniems iš dešimties tokių pacientų panikos sutrikimas liko nenustatytas. Neradus širdies ligos, žmogus gali būti išleidžiamas namo taip ir nesupratęs, kas sukėlė gąsdinančius simptomus. Todėl po atmestos širdies ligos svarbu ne tik nusiraminti, bet ir aptarti pasikartojančius epizodus su tinkamu specialistu, ypač kai sveikatos paslaugos vienoje vietoje padeda lengviau rasti reikalingą pagalbą.

Tai nereiškia, kad krūtinės skausmą saugu laikyti panikos požymiu. Širdies ligos ir panikos atakos simptomai gali persidengti, o galutinėms išvadoms gali reikėti kraujo bei vaizdinių tyrimų.

Priepuolis gali prasidėti anksčiau, nei žmogus tai pajunta

Panikos ataka dažnai apibūdinama kaip ištinkanti be jokios priežasties. A. Meuret tyrime 43 panikos sutrikimą turintys žmonės kasdienybėje buvo stebimi nešiojamais prietaisais. Likus maždaug valandai iki priepuolio, jų širdies ritmas ir kvėpavimas ėmė nežymiai svyruoti bangomis.

Tokie pokyčiai gali būti pernelyg menki, kad žmogus juos sąmoningai pajustų. Todėl priepuolis subjektyviai atrodo visiškai netikėtas, nors kūno reakcija gali prasidėti anksčiau. Šio tyrimo išvada neleidžia vien iš pulso ar kvėpavimo pokyčių pačiam nustatyti panikos atakos, tačiau paaiškina, kodėl žmogus ne visuomet randa aiškų momentinį jos „trigerį“.

E. Siudiko teigimu, verta atkreipti dėmesį ir į laikotarpį iki priepuolio. Nerimą gali stiprinti darbo keitimas, santykių įtampa, ekonominis spaudimas, didelis darbo krūvis ar jausmas, kad nebepavyksta susitvarkyti su kasdieniais vaidmenimis – tėvystės, partnerystės, vadovavimo ar rūpinimosi kitais.

Kada dėl krūtinės skausmo reikia skubios pagalbos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas Robertas Pranevičius pabrėžia, kad šias būkles ne visada lengva atskirti net medikams.

Panikos atakos metu skausmas gali būti aštrus, duriantis ar deginantis ir sutelktas vienoje vietoje. Priepuolis dažniausiai prasideda staiga, ramybės būsenoje, piką pasiekia maždaug per 10 minučių ir silpnėja per pusvalandį. Savijauta kartais palengvėja sulėtinus kvėpavimą ar nukreipus dėmesį.

Miokardo infarkto atveju skausmas dažniau apibūdinamas kaip spaudžiantis, deginantis ar sunkumo jausmas krūtinėje. Jis gali plisti į kairę ar abi rankas, nugarą, kaklą arba žandikaulį, dažniau siejamas su fiziniu krūviu ir paprastai savaime nepraeina.

Šie požymiai gali padėti suprasti, kodėl būklės painiojamos, tačiau jie nėra savidiagnostikos būdas. Bet koks naujas, netikėtas ar nepaaiškinamas krūtinės skausmas turi būti vertinamas kaip galimai kardiologinis. Jei kyla abejonė, reikia kreiptis skubios medicinos pagalbos, o ne bandyti pačiam nuspręsti, kad tai vien panika.

Ką daryti, kai nustatoma panikos ataka

Žinant, kad gyvybei pavojinga širdies būklė atmesta, gali padėti keli paprasti veiksmai priepuolio metu. Panikos ataka paprastai netrunka ilgai, o jos metu svarbu ne kovoti su kiekvienu pojūčiu, bet juos atpažinti.

Lėtinkite kvėpavimą: keturias sekundes įkvėpkite, keturias sulaikykite orą, keturias iškvėpkite ir vėl keturias sulaikykite. Kartokite kelis ciklus. Esmė – kvėpuoti lėčiau, ne giliau.
Grąžinkite dėmesį į aplinką: įvardykite penkis matomus daiktus, keturis girdimus garsus ir tris dalykus, kuriuos galite paliesti.
Įtempkite vieną raumenų grupę, kelias sekundes palaikykite ir atleiskite, paskui pereikite prie kitos.
Priminkite sau, kad gąsdinančios mintys yra panikos dalis ir priepuolis praeis.

Gydymas apima ne vien simptomų kontrolę

Šaltinyje nurodoma, kad panikos sutrikimas gydomas sėkmingiau nei daugelis kitų psichikos sveikatos sutrikimų, o pagerėjimo sulaukia apie 80 proc. pacientų. Daugiausia įrodymų sukaupusi kognityvinė elgesio terapija padeda saugiai pažinti bauginančius kūno pojūčius ir išmokti jų nebevertinti kaip tiesioginio pavojaus.

Terapijoje, prižiūrint specialistui, gali būti sąmoningai sukeliami į panikos simptomus panašūs pojūčiai – pavyzdžiui, dažniau kvėpuojama, sukantis ant kėdės sukeliamas galvos svaigimas ar kvėpuojama per šiaudelį. Taip žmogus gali patirti, kad šie pojūčiai patys savaime nėra tiesioginis pavojaus ženklas.

Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti vaistų, dažniausiai antidepresantų. Psichoterapijoje taip pat nagrinėjama, kas vyko iki atakų, kokie gyvenimo pokyčiai ar lūkesčiai kelia įtampą ir kaip į juos reaguoti konstruktyviau.

E. Siudikas pabrėžia, kad vien nuslopinti simptomus nepakanka: ilgalaikiam stabilumui svarbus aiškesnis savo vertybių, ribų ir gyvenimo krypties supratimas.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio ir specialistų kontekstas

Tekste atskirtos panikos atakų gairės nuo būtinybės dėl naujo krūtinės skausmo kreiptis skubios medicininės pagalbos.

Patikros

Pateikti Eriko Siudiko paaiškinimai apie panikos atakų ryšį su gyvenimo pokyčiais ir vaidm...
Įtraukta Alicia Meuret minima tyrimo informacija apie fiziologinius pokyčius iki priepuoli...
Atskirai pateiktas kardiologo Roberto Pranevičiaus perspėjimas, kad širdies ligą gali patv...

BNS Ieškoti papildomo medicininio konteksto