Vilniaus universiteto mokslininkai pristatė pirmąją Lietuvoje reabilitacijos programą, skirtą ne tik slopinti epilepsijos priepuolius, bet ir gerinti pacientų emocinę būklę. Tyrimo rezultatai džiugina: daugiau nei pusei dalyvių reikšmingai palengvėjo nerimo simptomai ir pakilo gyvenimo kokybė.
Naujas požiūris į ligos valdymą
Lietuvoje epilepsija serga apie 28 tūkstančius žmonių, tačiau iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tik fiziniams simptomams. Nors galioja oficialūs suaugusiųjų epilepsijos diagnostikos ir gydymo standartai, daugelis pacientų vis dar susiduria su rimtais psichologiniais iššūkiais.
VU Medicinos fakulteto (VU MF) tyrėjai pastebi, kad nemaža dalis sergančiųjų kenčia nuo nerimo, depresijos bei atminties ir dėmesio sutrikimų. Šios problemos daro tiesioginę įtaką žmonių darbingumui, socialiniams ryšiams ir gebėjimui kurti pilnavertį gyvenimą.
Rezultatai, viršiję lūkesčius
Dviejų mėnesių trukmės psichologinio konsultavimo programa parodė stulbinantį veiksmingumą. Tyrimas atskleidė, kad dalyvių savijauta ne tik pagerėjo iškart po programos, bet ir išliko stabili praėjus keliems mėnesiams. Mokslininkai taip pat užfiksavo teigiamus pokyčius ilgalaikės atminties srityje.
„Nors daugelyje Europos šalių tokios paslaugos jau taikomos, Lietuvoje jų iki šiol nebuvo. Mūsų tyrimas rodo, kad tokios programos yra ne tik reikalingos, bet ir veiksmingos“, – teigia projekto vadovė, gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė.
Tikslas – mažinti socialinę atskirtį
Ši iniciatyva svarbi ne tik suaugusiems, bet ir bendrai sveikatos sistemos sampratai, nes liga dažnai prasideda dar vaikystėje. Specialistai primena, kad klausimas, ar vaikų epilepsija gali praeiti, yra itin aktualus šeimoms, tačiau tinkama reabilitacija privalo lydėti pacientą visą gyvenimą.
Pasak VU mokslininkų, norint pagerinti pacientų kasdienybę, būtina daugiau dėmesio skirti pažinimo sutrikimams ir mažinti su liga susijusią stigmą. Tikimasi, kad Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas taps pagrindu naujam, platesniam epilepsijos priežiūros standartui Lietuvoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas tiksliai buvo sukurta Vilniaus universiteto mokslininkų?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) mokslininkai sukūrė pirmąją Lietuvoje specializuotą pažintinių funkcijų ir psichosocialinės reabilitacijos programą epilepsija sergantiems asmenims.
- Programos pagrindą sudaro dviejų mėnesių trukmės intensyvus psichologinis konsultavimas.
- Projektą įgyvendino VU Medicinos fakulteto tyrėjai, vadovaujami prof. Rūtos Mameniškienės.
- Iniciatyvą finansavo Lietuvos mokslo taryba (projektas nr. P-MIP-23-333).
Kokį teigiamą poveikį ši programa turi pacientų savijautai?
Atliktas tyrimas atskleidė, kad naujoji metodika ne tik gerina emocinę būklę, bet ir turi teigiamos įtakos kognityvinėms funkcijoms.
- Daugiau nei pusei programos dalyvių reikšmingai pagerėjo gyvenimo kokybė.
- Pastebėti akivaizdūs ilgalaikės atminties gerėjimo požymiai ir sumažėjęs nerimas.
- Teigiamas reabilitacijos poveikis išlieka kelis mėnesius po programos pabaigos.
Kodėl ši naujovė yra svarbi Lietuvos epilepsijos gydymo kontekste?
Iki šiol Lietuvoje epilepsijos gydymas buvo orientuotas beveik išskirtinai į fizinių priepuolių kontrolę, ignoruojant kitus svarbius ligos aspektus.
- Lietuvoje šia liga serga apie 28 tūkstančius žmonių, susiduriančių su socialine izoliacija.
- Daugelis pacientų kenčia nuo šalutinių problemų: depresijos, dėmesio sutrikimų ir darbingumo mažėjimo.
- Nors Europos šalyse tokia reabilitacija yra įprasta, Lietuvoje tai yra pirmoji tokio pobūdžio paslauga.
Kokie tolimesni žingsniai planuojami po sėkmingo tyrimo?
Mokslininkai ir medikai tikisi, kad sėkmingi tyrimo rezultatai paskatins pokyčius visoje šalies sveikatos apsaugos sistemoje.
- Siekiama, kad tokios reabilitacijos programos taptų įprasta epilepsijos priežiūros dalimi Lietuvoje.
- Didelis dėmesys bus skiriamas su liga susijusios visuomenės stigmos mažinimui.
- Planuojama plėsti pagalbą ne tik priepuolių kontrolei, bet ir psichosocialinei gerovei stiprinti.
Komentarai